Energy use and thermal comfort in a rammed earth office building

Taylor, Peter A.; Fuller, Robert; Luther, Mark

doi:10.1016/j.enbuild.2007.05.013

Cited by 105 publications

(49 citation statements)

References 1 publication

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…Several research investigations have recently been conducted to study the properties of RE: mechanical characteristics [1,[11][12][13][14][15][16][17], durability [9,18], hygrothermal behavior [6,[19][20][21], and earthquake performance [22][23][24][25]. However, using nondestructive techniques to determine the in-situ characteristics of RE walls is less reported, although several studies can be cited.…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

Assessing the Rebound Hammer Test for Rammed Earth Material

Bui

2017

Sustainability

View full text Add to dashboard Cite

Rammed-earth (RE) is a construction material manufactured from the soil. The soil is compacted at its optimum water content, inside a formwork to build a monolithic wall. RE material is attracting renewed interest throughout the world thanks to its sustainable characteristics: low embodied energy, substantial thermal inertia, and natural regulator of moisture; on the other hand, the existing historic RE buildings is still numerous. This is why several research studies have been carried out recently to study different aspects of this material. However, few investigations have been carried out to explore the possibility of applying the nondestructive techniques on RE walls. This paper presents an assessment of the well-known rebound hammer test on RE walls. The calibration curves of the rebound hammer test have been established for conventional concrete where the rebound number is more than 20. For RE material with lower compressive strengths, a new calibration curve must be established. In the present study, two soils were used and different homogenized specimens with different dry densities were manufactured and tested, to plot a general calibration curve. Then, this calibration curve was applied to RE specimens; different results at different positions in an earthen layer were observed, due to the inhomogeneity of the material. The final results showed an acceptable accuracy of the calibration curve in the prediction of the compressive strength of RE material.

show abstract

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%

Assessing the Rebound Hammer Test for Rammed Earth Material

Bui

2017

Sustainability

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Taip pat yra nustatyta, kad nuo patalpų mikroklimato tiesiogiai priklauso darbuotojų darbo našumas (Valančius, Jurelionis 2012Akimoto et al 2010;Wagner et al 2007;Taylor et al 2008), nes tik esant geram mikroklimatui yra mažesnis sergamumas, vadinasi, mažėja nedarbingų dienų Pastatų charakteristikų palyginimas pateiktas 1 len telėje. Abu tiriamieji pastatai turi tokią pačią architektūrinę ypatybę -mažų matmenų vidinius kiemelius, į kuriuos atsiveria patalpų langai.…”

Section: įVadasunclassified

“…Skaidriosios pastato atitvaros, be papildomo energijos vartojimo, taip pat gali sukelti ir nemalonių pojūčių, tokių kaip akustinis diskomfortas, akinimas, perkaitinimas, šaltos srovės (Bessoudo et al 2010;Rueegg et al 2001;Tuohy et al 2007;Lyons et al 2000;Jenkins et al 2009). Taip pat yra nustatyta, kad nuo patalpų mikroklimato tiesiogiai priklauso darbuotojų darbo našumas (Valančius, Jurelionis 2012 Akimoto et al 2010;Wagner et al 2007;Taylor et al 2008), nes tik esant geram mikroklimatui yra mažesnis sergamumas, vadinasi, mažėja nedarbingų dienų 2017 © Straipsnio autoriai. Leidėjas VGTU leidykla "Technika".…”

unclassified

Comfort Study of Office Buildings with Large Glazed Areas

Motuzienė

Misevičiūtė

2017

Science - Future of Lithuania

View full text Add to dashboard Cite

skaičius, išlaikomi esami kvalifikuoti darbuotojai ir maži-namos išlaidos naujiems darbuotojams mokyti (Šeduikytė, Paukštys 2008). Yra žinoma, kad per aukšta patalpų temperatūra (didesnė kaip 30 °C) gali sukelti širdies kraujagyslių nepakankamumą (Sernas 1985), akių džiūvimą (Wolkoff et al. 2012) ir kitus negalavimus.Nepaisant to, kad skaidriosios atitvaros yra silpnoji pastato dalis energiniu požiūriu, Lietuvoje ir kitose šalyse, siekiant skaidrumo įspūdžio, vis dar nemaža dalis statomų visuomeninės paskirties pastatų pasižymi dideliais fasado įstiklinimo plotais. Dėl to, kaip rodo tyrimai, netgi energiš-kai efektyviuose pastatuose ne visada pavyksta užtikrinti tinkamas komforto sąlygas (Menzies, Wherrett 2005).Šio straipsnio tikslas -remiantis matavimais (objektyvusis vertinimas), apklausomis (subjektyvusis vertinimas) bei taikant O. Fangerio metodiką įvertinti dviejų, pagal galiojančius reikalavimus pastatytų pastatų su sąlygiškai dideliais fasadų įstiklinimo plotais mikroklimato parametrus ir įvertinti visuminį komfortą juose. Tiriamieji objektaiTyrimo objektai -du administraciniai pastatai (1 pav.) su dideliais (>50 % fasado ploto) įstiklinimo plotais, panašio-mis oro vėdinimo bei kondicionavimo ir šildymo sistemomis bei fasado įstiklinimo plotais. Reikšminiai žodžiai: administraciniai pastatai, apklausa, apšvieta, įstiklinimo plotas, komfortas, šiluminė aplinka. ADMINISTRACINIŲ PASTATŲ SU DIDELIAIS ĮSTIKLINIMO PLOTAIS ĮvadasApie 40 % visos pasaulyje suvartojamos galutinės energijos tenka pastatų sektoriui, nemažą dalį šio suvartojimo lemia pastato fasado įstiklinimas. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad Švedijoje apie 7 % viso suvartoto energijos kiekio yra dėl šilumos nuostolių per skaidriąsias atitvaras (Menzies, Wherrett 2005), kurios yra labai svarbus konstrukcinis architektūrinis pastato elementas, lemiantis ne tik pastato energijos poreikius, bet ir vizualinį, šiluminį bei psichologinį komfortą. Saulės šilumos pritekiai per šias atitvaras sumažina energijos poreikį šildymui žiemą, tačiau vasarą yra pagrindinė didelio energijos poreikio vėsinimui administraciniuose pastatuose priežastis (Motuzienė 2010). Tai paaiškinama tuo, kad langų šilumos perdavimo koeficientas yra žymiai didesnis, lyginant su neskaidriomis atitvaromis. Skaidriosios pastato atitvaros, be papildomo energijos vartojimo, taip pat gali sukelti ir nemalonių pojūčių, tokių kaip akustinis diskomfortas, akinimas, perkaitinimas, šaltos srovės (Bessoudo et al. 2010;Rueegg et al. 2001;Tuohy et al. 2007;Lyons et al. 2000;Jenkins et al. 2009). Taip pat yra nustatyta, kad nuo patalpų mikroklimato tiesiogiai priklauso darbuotojų darbo našumas (Valančius, Jurelionis 2012 Akimoto et al. 2010;Wagner et al. 2007;Taylor et al. 2008), nes tik esant geram mikroklimatui yra mažesnis sergamumas, vadinasi, mažėja nedarbingų dienų 2017 © Straipsnio autoriai. Leidėjas VGTU leidykla "Technika". Šis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, turintis Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) licenciją (CC BY-NC 4.0), kuri leidžia neribotą straipsnio ar jo dalių pan...

show abstract

“…In addition, with their large thermal mass, RE wall houses are assumed to perform in a thermally desirable manner because the mass can effectively delay the heat transmission through the external walls, particularly in summer when peak indoor temperatures are delayed by a long thermal time lag. In a relatively mild climate without extended periods of heat or cold, energy conservation can be achieved and temperature smoothed out [8][9][10]. Moreover, a study conducted by Allinson and Hall [11] indicated that RE walls can potentially save the energy for indoor humidification.…”

Section: Introductionmentioning

confidence: 99%