Folk Art as the Precondition for Developing

Abstract

Abstract. Folk art is part of ethnic culture consisting of cultural heritage and living traditions and reflects the experience which has been accumulated by most people of the nation since the ancient times. The present-day transfer of values of traditional ethnos from generation to generation depends on the succession of education, customs and traditions, hence, the significance of ethno-cultural education for the preservation of national identity is emphasized in the General Programmes for Secondary Education. The youth's negative attitude to upholding ethno-culture, their treatment of folk art as a "relic" determined the goal the research -to review the 11 th -12 th formers' cognition of folk art as the precondition for the development of ethnic culture. The paper presents the data of the survey which included the 11 th and 12 th formers (N = 534) of fourteen general education schools in Lithuania and reveals the learners' attitude to folk art. The interview with teachers of art (N = 25) demonstrated that they identify the cognition of folk art with ethnic art, and notice a lack of attention for this topic in the programmes of art education.

Training Teachers with a Virtual Learning Community: Connecting Peers with an International Dimension

“…It was provided with a welcome page giving information about the participating institutions from different countries (Figure 1) in line with recommendations made by Craft (2011), who highlights the importance of including the social dimension of the different educational contexts and cultural, social and individual diversity, and suggestions by Kudinovienė and Simanavičius (2015), who stress the significance of considering ethnic and national identities in education.…”

Jaunimo etnokultūrinis ugdymas aukštųjų mokyklų muzikiniuose ansambliuose

“…Skatinant ir motyvuojant jaunimą aktyviai dalyvauti neformaliojo švietimo veikloje etnokultūriniuose muzikiniuose ansambliuose, tolydžio galėtų būti keičiamas ir vis dar gajus neigiamas ar per daug pragmatiškas dalies jaunimo požiūris į etnokultūros puoselėjimą (Kudinovienė, Simanavičius, 2015;Šaulienė, 2013;Grigas, 2001), koreguojama mažai palanki aplinka etninei kultūrai Lietuvos ugdymo įstaigose (Trinkūnienė, 2007), mažinama didėjanti grėsmė komercializuoti tradiciją (Paukštytė-Šaknienė, 2012) ir nors iš dalies įveikia-mi sunkumai, perduodant etninę kultūrą iš kartos į kartą. Įvardytos su etnokultūriniu ugdymu susijusios problemos vis dar aktualios, reikia giluminio, detalaus jų tyrimo ir įrodymais grįstų sprendinių.…”

Neformalusis Jaunimo Etnokultūrinis Muzikinis Ugdymas: Lenkijos Patirtis [Young People’s Non-Formal Ethnocultural Music Education: The Polish Experience]

“…Vis dėlto, nežiūrint didelių etnokultūrinio muzikinio ugdymo privalumų, susiduriama su neigiamu ar itin pragmatišku jaunimo požiūriu į etnokultūros puoselėjimą (Kudinovienė, Simanavičius, 2015;Šaulienė, 2013;Grigas, 2001), dažniausiai pagrindinis žinių šaltinis apie etnokultūrą ir tradicijų palaikymo įkvėpėjas yra tik mokytojas arba dėstytojas (Stonkuvienė, 2011;Palubinskienė, 2015), taigi etnokultūrinio ugdymo problematikos aktualumas skatina ieškoti naujų būdų patraukliai pristatyti tradicijas, išsiaiškinti, kaip įtraukti jaunimą į etnokultūrinio muzikavimo veiklas neformaliajame švietime. Dėl panašaus mentaliteto ir beveik identiškų gyvenimo sąlygų ypač paranku remtis gerąja patirtimi kaimyninėse šalyse, nes, anot R. Grigo (2001, p. 54), "dera mokytis iš tų tautų, kurios sugeba sėkmingai save telkti, puoselėti savo kūrybines galias ir prisistatyti pasauliui", vis dėlto tyrimų, studijų, analizuojančių artimiausių šalių nuveiktus darbus šioje srityje ir prieinamų Lietuvos tyrėjams yra itin mažai, todėl tyrimo tikslas -išanalizuoti neformaliojo etnokultūrinio muzikinio ugdymo patirtį Lenkijos aukštosiose mokyklose.…”