I. Kanto patyrimo teorijos metafizinė komunikacija: M. Heideggeris

Abstract

2015 © Straipsnio autoriai. Leidėjas VGTU leidykla "Technika". šis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, turintis Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) licenciją (CC BY-NC 4.0), kuri leidžia neribotą straipsnio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį. Straipsnis ar jo dalys negali būti naudojami komerciniams tikslams. 73CoaCtivity: Philosophy, Communication 2015, Vol. 23, No. 1, 73-85. ISSN 2029-6320/eISSN 2029 dėl istorinio nuotolio ir skirtingo nuo kantiš-kojo mūsų laikotarpio teorinio bei kultūrinio konteksto, bet ir sujungti į vientisą sistemą Kanto teorinės filosofijos elementus, o šiam sujungimui jo paties veikalai teikia skirtingų galimybių. Su tokiais keblumais neišvengiamai tenka susidurti nagrinėjant ir Kanto patyrimo teoriją, kuri yra glaudžiai susijusi su kantiškuoju metafizikos kaip mokslo galimybės klausimu, taip pat su Kanto požiūriais į transcendentinę metafiziką, teorinio ir praktinio proto santykį, Reikšminiai žodžiai: apriorizmas, daiktas savaime, metafizinis nominalizmas, metafizinis realizmas, patyrimas, ontologija, transcendentalinė sąmonė.

Patyrimo sampratos: I.Kantas ir E.Husserlis

“…Kanto patyrimo teorija ir jos inspiruojamos teorinės diskusijos yra nagrinėtos kituose autoriaus straipsniuose, tad čia nebesikartojama, žr. : Rimkus 2012Rimkus , 2013Rimkus , 2014Rimkus , 2015Rimkus , 2017 Pasak P. Gornerio, būtent remiantis šitokiu požiūriu kritikuojama Kanto filosofija, fenomenologiją suprantant kaip galutinį atsakymą į pagrindinį epistemologijos klausimą: kaip yra galimas pažinimas? (Gorner 2006: 500 (Philipse 1995: 240).…”