Kalbinės veiklos rūšių prioritetai dėstant užsienio kalbą aukštojoje mokykloje

Abstract

Reikšminiai žodžiai: kalbinė veikla, nuoseklusis ir lygiagretusis mokymas, kalbinės veiklos rūšių sąsajos ir integracija, kalbinės veiklos rūšių koreliacija, metodinis eksperimentas, mokymo būdų aprobavimas, praktinio darbo rekomendacijos. ĮvadasIškilusios užsienio kalbų mokymo metodikos problemos spręstinos neatidėliotinai. Privalu efektyviai tvarkyti mokomąjį darbą ir rengti racionaliąją metodiką. Spręstini aktualūs mokymo metodikos klausimai matuotini teoriniais pedagogikos, psichologijos, psicholingvistikos, statistinės lingvistikos, glotoedukologijos teoriniais teiginiais. Tiriamieji darbo rezultatai ir išvados turi būti patikrinti ir aprobuoti pedagogikos eksperimentais bei pateiktos praktinio mokomojo darbo rekomendacijos. Sėkmingai mokyti užsienio kalbų ir spręstinas problemas realizuoti galima tik tada, jei tam reikalui bus sudarytos deramos sąlygos ir parengtos adekvačios mokymo priemonės, pagrįstos tiriamojo darbo išvadomis ir rekomendacijomis. Mokymo priemonių rengimas labai priklauso nuo skiriamų kalboms mokyti valandų skaičiaus, mokymo tikslų, mokymo turinio ir objekto. Todėl, rengiant užsienio kalbų mokymo metodiką ir norint, kad ji būtų veiksminga, būtina žinoti svarbiausius mokymo prioritetus, nors dėl kalbinės veiklos, kaip mokomojo darbo prioriteto, neabejojama. Mokomieji tikslai, kaip rodo už-sienio kalbų dėstymo raida, laikui bėgant keitėsi ir jų buvo apstu. Tai priklauso nuo visuomenės socialinio užsakymo, t. y. nuo to, kas visuomenei buvo aktualu. Pagaliau sėkmingai mokytis būtinas mokymo tikslus atitinkantis mokymo priemonių arsenalas.XX a. pradžioje mokymo objektas ir tikslas buvo kalbos, kaip sistemos, studijavimas (gramatinis verčiamasis metodas), paskui -tiesioginės kalbos mokymo metodas, kai prioritetai buvo teikiami šnekamajai kalbai, dar vėliau praktinis -sąmoningo mokymo metodas. Visi