Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. paštas ukk@hi.vgtu.lt Nagrinėjama prancūziško specialybės teksto leksinė sandara. Nustatyta, kad leksiniai elementai labiausiai pastebimi tekste, o leksinių priemonių organizavimo esmė yra sintaksiniai leksikos elementų ryšiai. Leksika specialybės kalboje atlieka pirmiausia denotacinę funkciją. Mokslo ir technikos kalbos leksinės sandaros tyrimas rodo, kad pasirenkant ir organizuojant leksines priemones dažnai vyrauja prasminiai ryšiai. Leksiniais elementais perteikiamos prasmės tampa informacija tik pasitelkus juos į sintaksinę struktūrą. Terminija prancūzų kalboje yra ne tik vienažodžiai terminai, bet ir sudėtinė bei sudurtinė leksika, kuri yra skirtinga sintaksine-semantine sandara -nepertraukiami, ištisiniai junginiai arba pertraukiami, kai komponentai atskirti vieni nuo kitų, ribos nelengvai nustatomos, įvairaus ilgumo, taip pat naudojant afiksacijos ar transpozicijos metodus. Pastebėta, kad ypač gausu sinonimų, neretas reiškinys yra žodžių daugiareikšmiškumas. Pastaraisiais metais labai plinta anglizmai, neretai jiems suteikiama prancūziška forma. Dažniausiai specialybės teksto leksika yra logiška ir sausa, bet priimtinas ir vaizdingumas, ekspresyvumas. Reikšminiai žodžiai: leksinės priemonės, terminologinė leksika, sudurtinė leksika, sudėtinė leksika, daugiareikšmiškumas, sinonimija, stiliaus figūros, naujadarai.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, LT-10223, Vilnius, Lietuva El. paštas ukk@hi.vgtu.lt Nagrinėjama viena iš prancūziško techninio teksto sintaksinių konstrukcijų -neiginio raiškos įvairovė. Nustatyta, kad visuotinai plačiai paplitęs neigimo reiškinys yra ne toks dažnas techninėje literatūroje, tačiau jo reiškimo būdų yra gana įvairių tiek leksine, tiek gramatine prasme. Terminijos srityje dažniausiai vartojamas būdas yra priešdėlinė žodžių daryba. Atkreipiamas dėmesys į pasakymus, kurie sukelia nemažai sunkumų skaitant. Siūloma atsižvelgti į leksinių ir gramatinių kategorijų tarpusavio santykius, kalbinių priemonių sistemiškumą. Reikšminiai žodžiai: visiškas neiginys, dalinis neiginys, dvigubasis neiginys, restrikcinis neiginys.

Nagrinėjama prancūziško mokslinio teksto leksinė sandara ir sintaksinė struktūra, kurios kelia nemažai sunkumų ir nesusipratimų, susijusių su leksinių vienetų ir sintaksinių konstrukcijų ryšiais tekste. Nustatyta, kad leksiniai vienetai -terminija, bendrinės kalbos žodžiai, tarnybiniai žodžiai -sintaksinių struktūrų dėka įgauna tinkamą prasmę. Vienas iš teksto rišlumo elementų yra que -jungtukas, prieveiksmis, įvardis. Atkreipiamas dėmesys į šio leksinio elemento reikšmių įvairovę.Reikšminiai žodžiai: leksinė sandara, sintaksinė konstrukcija, prasminiai ryšiai, teksto rišlumas. ĮvadasTechninių tekstų pagal specialybę skaitymas yra svarbiausia mokymo veiklos sritis nekalbinėje aukštojoje mokykloje. Tekstas nėra vien pranešimų seka, pranešimai būtinai susiję, turi tą patį pagrindą. Tai veikia stilių, tiksliau, tai, kas yra susiję su reikalavimu atitikti atramą, nagrinėjamąją medžiagą ir adresatą: temos tęstinumą, turinio rišlumą, dalyko išmanymą, skaitančiojo poreikių atitikimą. Mokslinis stilius pasižymi abstraktumu, glaustumu, o pedagogika laikoma gebėjimu sukonkretinti dėstomus dalykus, t. y. pateikti pavyzdžių, konkrečių atvejų (Lerat 1995: 142-145). Mokslo kalbai, moksliniam stiliui būdingi tam tikri bruožai: hipotezių iškėlimas ir pagrindimas, argumentavimas, objektyvus problemos dėstymas. Todėl mokslo kalbai būdingos tam tikros leksinės ir gramatinės -morfologinės bei sintaksinės ypatybės, būdinga terminija, daiktavardžių gausa, žodžių nekonkretumas ir neaiškumas, tam tikros sintaksinės konstrukcijos ir žodžių tvarka.Norint išugdyti skaitymo užsienio kalba įgū-džius, t. y. teisingai suprasti perteikiamą informaciją, reikia tam tikrų kalbos ir leksikos elementų žinių bei mokėti atpažinti gramatines struktūras. Prasminiai ryšiai tarp žodžių, terminologinės leksikos ir bendrinės kalbos elementų santykis, kalbinės medžiagos specifika, teksto organizavimo (struktūros) taisyklės -visa tai kelia nemažai sunkumų, reikalauja tam tikrų pastangų, geros orientacijos ir nuovokos, gilaus mąstymo.Specialybės teksto sąvokai apibrėžti taikomi tam tikri reikalavimai, pagrindiniai iš jų yra trys: pavadinimo, arba įvardijimo, žymėjimo, struktūriškumo ir kalbos vartosenos (Portine 1990). Minėtieji trys požymiai yra glaudžiai persipynę ir juos aptikti nėra taip paprasta: atrodo, kad terminologinės leksikos elementai yra būdingiau-sias specialybės teksto skiriamasis požymis, bet iš tikrųjų leksika ir morfologija, kaip vidinė jos analizė -nuo formos pasikeitimo prie reikšmės pasikeitimo -nėra pats sudėtingiausias dalykas, jis nesunkiai įveikiamas. Daugiau problemų kyla

Straipsnyje pateikiami sunkumai, susiję su prancūzų kalbos žodžių daryba ir panašiais reiškiniais, tokiais kaip sudėjimas, pavertimas, perkėlimas. Tiriami rašytiniai specialybės tekstai, nes jie geriausiai perteikia mokslines idėjas. Skirtingai nei sintaksės ar semantikos sunkumai, leksinė daryba nekelia daug rūpesčių ir nėra kalbininkų tyrimų bei aptarimų objektas, vis dėlto negalima nepaisyti darybos būdų ir afiksų reikšmių dėl jų sukeliamų formos ir prasmės pasikeitimų bei susidarančių naujų leksinių vienetų, atliekančių kitokias sintaksines ir semantines funkcijas.

Reikšminiai žodžiai: kalbinė veikla, nuoseklusis ir lygiagretusis mokymas, kalbinės veiklos rūšių sąsajos ir integracija, kalbinės veiklos rūšių koreliacija, metodinis eksperimentas, mokymo būdų aprobavimas, praktinio darbo rekomendacijos. ĮvadasIškilusios užsienio kalbų mokymo metodikos problemos spręstinos neatidėliotinai. Privalu efektyviai tvarkyti mokomąjį darbą ir rengti racionaliąją metodiką. Spręstini aktualūs mokymo metodikos klausimai matuotini teoriniais pedagogikos, psichologijos, psicholingvistikos, statistinės lingvistikos, glotoedukologijos teoriniais teiginiais. Tiriamieji darbo rezultatai ir išvados turi būti patikrinti ir aprobuoti pedagogikos eksperimentais bei pateiktos praktinio mokomojo darbo rekomendacijos. Sėkmingai mokyti užsienio kalbų ir spręstinas problemas realizuoti galima tik tada, jei tam reikalui bus sudarytos deramos sąlygos ir parengtos adekvačios mokymo priemonės, pagrįstos tiriamojo darbo išvadomis ir rekomendacijomis. Mokymo priemonių rengimas labai priklauso nuo skiriamų kalboms mokyti valandų skaičiaus, mokymo tikslų, mokymo turinio ir objekto. Todėl, rengiant užsienio kalbų mokymo metodiką ir norint, kad ji būtų veiksminga, būtina žinoti svarbiausius mokymo prioritetus, nors dėl kalbinės veiklos, kaip mokomojo darbo prioriteto, neabejojama. Mokomieji tikslai, kaip rodo už-sienio kalbų dėstymo raida, laikui bėgant keitėsi ir jų buvo apstu. Tai priklauso nuo visuomenės socialinio užsakymo, t. y. nuo to, kas visuomenei buvo aktualu. Pagaliau sėkmingai mokytis būtinas mokymo tikslus atitinkantis mokymo priemonių arsenalas.XX a. pradžioje mokymo objektas ir tikslas buvo kalbos, kaip sistemos, studijavimas (gramatinis verčiamasis metodas), paskui -tiesioginės kalbos mokymo metodas, kai prioritetai buvo teikiami šnekamajai kalbai, dar vėliau praktinis -sąmoningo mokymo metodas. Visi