Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. paštas ukk@hi.vgtu.lt Nagrinėjama prancūziško specialybės teksto leksinė sandara. Nustatyta, kad leksiniai elementai labiausiai pastebimi tekste, o leksinių priemonių organizavimo esmė yra sintaksiniai leksikos elementų ryšiai. Leksika specialybės kalboje atlieka pirmiausia denotacinę funkciją. Mokslo ir technikos kalbos leksinės sandaros tyrimas rodo, kad pasirenkant ir organizuojant leksines priemones dažnai vyrauja prasminiai ryšiai. Leksiniais elementais perteikiamos prasmės tampa informacija tik pasitelkus juos į sintaksinę struktūrą. Terminija prancūzų kalboje yra ne tik vienažodžiai terminai, bet ir sudėtinė bei sudurtinė leksika, kuri yra skirtinga sintaksine-semantine sandara -nepertraukiami, ištisiniai junginiai arba pertraukiami, kai komponentai atskirti vieni nuo kitų, ribos nelengvai nustatomos, įvairaus ilgumo, taip pat naudojant afiksacijos ar transpozicijos metodus. Pastebėta, kad ypač gausu sinonimų, neretas reiškinys yra žodžių daugiareikšmiškumas. Pastaraisiais metais labai plinta anglizmai, neretai jiems suteikiama prancūziška forma. Dažniausiai specialybės teksto leksika yra logiška ir sausa, bet priimtinas ir vaizdingumas, ekspresyvumas. Reikšminiai žodžiai: leksinės priemonės, terminologinė leksika, sudurtinė leksika, sudėtinė leksika, daugiareikšmiškumas, sinonimija, stiliaus figūros, naujadarai.

No abstract

Based on the Corpus parallèle de Textes Littéraires (CTLFR-LT), consisting of French fiction texts and their translations into Lithuanian, the present article aims toshow the functional versatility of the French verb finir ‘to finish’. The paper focuses on the following particular constructions:S((in)anim) + finir + (GN);S((in)anim) + (en) finir de + V(inf);S ((in)anim) + finir par + V(inf);pour finir.While retaining its literal meaning, the verb finir ‘to finish’ exhibits a great range of modally marked uses. These uses, considered peripheral in the majority of French monolingual and bilingual grammars or dictionaries, nevertheless appear to be statistically very significant in the present dataset. The study shows that the verb finir ‘to finish’ can be used as a component of various constructions in which it loses its core lexical meaning and functions as an adverbial or discourse connector. The analysis of the data of the corpus Corpus parallèle de Textes Littéraires merely confirms the fact that the constructions under consideration can have a two-fold reading: the adverbial function of time and the function of a sentence adverbial.

Scientists studying personal identifiers in French scientific discourse incorporate the personal indefinite pronoun “on” into the paradigm. The semantics of the pronoun depends on the genre of scientific discourse. The pronoun “on” can acquire four meanings denoting or including the author. The current paper, based on two databases of native French and Lithuanian authors’ articles, aims at comparing the tendencies of the pronoun “on” usage and its functions in scientific discourse. The analyses has shown that the Lithuanian authors use the personal pronoun almost twice less frequently to mark an author or authors’ denotative or inclusive meaning. In the articles of Lithuanian authors, the pronoun “on” performs fewer pragmatic functions than in scientific discourse of French authors.

No abstract