Kam reikia mokyti(s) istorijos Lietuvos mokykloje? Tikslų analizė teorinės didaktikos kontekstuose

Abstract

Docentė, daktarė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetoIstorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra El. paštas: ruta.sermuksnyte@if.vu.lt Santrauka. Straipsnio siekis -istorijos mokymo(si) tikslų nūdienos Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje analizė teorinėje didaktikoje plėtojamų idėjų kontekstuose. Remiantis užsienio autorių literatūra, nūnai galiojančiomis Lietuvos istorijos ugdymo programomis bei viešomis diskusijomis, skirtomis istorijos mokymo Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje problemai, straipsnyje siekiama atsakyti į šiuos klausimus: kokie istorijos mokymo tikslai ar kryptys iš viso gali būti legitimūs XX-XXI amžių sandūros visuomenėse ir kodėl? kaip istorijos mokymo(si) tikslai apibrėžiami Lietuvos istorijos ugdymo programose? kokie istorijos mokymo(si) tikslai iškyla Lietuvos švietimo politiką formuojančių ar jai neabejingų asmenų viešose diskusijose ir kokios šių tikslų preferencijos priežastys? kaip Lietuvoje apibrėžiami ar siū-lomi istorijos mokymo(si) tikslai vertintini teorinėje didaktikoje plėtojamų idėjų perspektyvoje? Šis bandomasis tyrimas siekia: 1) istorijos didaktikos problemas sugrąžinti į nūdienos Lietuvos istorikų tyrimų darbotvarkę; 2) konceptualizuoti vieną esminių istorijos mokymo(si) problemų; 3) prisidėti prie istorijos ugdymo programų tobulinimo. Reikšminiai žodžiai: istorijos mokymas ir mokymasis, tikslas, istorijos didaktika. Keywords: history teaching and learning, aim, history didactics. ĮvadasImpulsą svarstyti istorijos mokymo(si) Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje klausimą suteikė pirmajame lituanistų ir istorikų forume istoriko Alfredo Bumblausko išsakytas prisipažinimas, kad jis ligi šiol nežinąs, koks yra istorijos mokymo tikslas. Jam duodami patarimai esą remiasi asmeninėmis nuomonėmis, o ne svariais (teoriniais bei empiriniais) tyrimais 1 . 1 Žr. forumą: Lietuvos pasakojimo mokykloje tikslai, uždaviniai, paskirtis, pobūdis, 2014. Plačiau apie Tad istoriko iškelta problema tampa šiame straipsnyje keliamų klausimų išeities taš-ku: ar iš tiesų istorijos mokymo(si) tikslams skirtų tyrimų esama ir jei taip, ar jie gali būti pritaikomi istorijos mokymo(si) tikslo paieškose Lietuvoje? Tokio tyrimo aktualumą rodo ir nuo nepriklausomybės pradžios istorijos mokytojų atkreipiamas dėmesys į aiškių sąsajų tarp programose deklaruojamų tikslų ir jų turinio stoką. Antai 1994 m. tuometinis istorijos mokypirmąjį lituanistų ir istorikų forumą žr. R. Šermukšnytė, 2015.

Istorinio raštingumo ugdymo turinys Lietuvos ir užsienio šalių teorinėje didaktikoje ir Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose

“…• žinios nėra baigtinės, jos priklauso nuo individualių ir socialinių jų konstravimo procesų; • mokymasis yra daugiaperspektyvus ir sistemiškas; • mokymasis yra aktyvus ir konstruktyvus procesas; • mokytojas turi kiek įmanoma mažiau kontroliuoti iš išorės mokymąsi; • mokytojas mokymosi procese funkcionuoja kaip tarpininkas ir pagalbininkas" 21 . Kuriant istorinio raštingumo koncepciją istorijos mokslo ir pedagogikos profesionalai skatinami susitelkti, kad bendromis jėgomis susitartų kurti ir skleisti naują paradigminį Krėvės-Mickevičiaus) veiklos juose kyla daug ginčų.…”