Docentė, daktarė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetoIstorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra El. paštas: ruta.sermuksnyte@if.vu.lt Santrauka. Straipsnio siekis -istorijos mokymo(si) tikslų nūdienos Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje analizė teorinėje didaktikoje plėtojamų idėjų kontekstuose. Remiantis užsienio autorių literatūra, nūnai galiojančiomis Lietuvos istorijos ugdymo programomis bei viešomis diskusijomis, skirtomis istorijos mokymo Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje problemai, straipsnyje siekiama atsakyti į šiuos klausimus: kokie istorijos mokymo tikslai ar kryptys iš viso gali būti legitimūs XX-XXI amžių sandūros visuomenėse ir kodėl? kaip istorijos mokymo(si) tikslai apibrėžiami Lietuvos istorijos ugdymo programose? kokie istorijos mokymo(si) tikslai iškyla Lietuvos švietimo politiką formuojančių ar jai neabejingų asmenų viešose diskusijose ir kokios šių tikslų preferencijos priežastys? kaip Lietuvoje apibrėžiami ar siū-lomi istorijos mokymo(si) tikslai vertintini teorinėje didaktikoje plėtojamų idėjų perspektyvoje? Šis bandomasis tyrimas siekia: 1) istorijos didaktikos problemas sugrąžinti į nūdienos Lietuvos istorikų tyrimų darbotvarkę; 2) konceptualizuoti vieną esminių istorijos mokymo(si) problemų; 3) prisidėti prie istorijos ugdymo programų tobulinimo. Reikšminiai žodžiai: istorijos mokymas ir mokymasis, tikslas, istorijos didaktika. Keywords: history teaching and learning, aim, history didactics. ĮvadasImpulsą svarstyti istorijos mokymo(si) Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje klausimą suteikė pirmajame lituanistų ir istorikų forume istoriko Alfredo Bumblausko išsakytas prisipažinimas, kad jis ligi šiol nežinąs, koks yra istorijos mokymo tikslas. Jam duodami patarimai esą remiasi asmeninėmis nuomonėmis, o ne svariais (teoriniais bei empiriniais) tyrimais 1 . 1 Žr. forumą: Lietuvos pasakojimo mokykloje tikslai, uždaviniai, paskirtis, pobūdis, 2014. Plačiau apie Tad istoriko iškelta problema tampa šiame straipsnyje keliamų klausimų išeities taš-ku: ar iš tiesų istorijos mokymo(si) tikslams skirtų tyrimų esama ir jei taip, ar jie gali būti pritaikomi istorijos mokymo(si) tikslo paieškose Lietuvoje? Tokio tyrimo aktualumą rodo ir nuo nepriklausomybės pradžios istorijos mokytojų atkreipiamas dėmesys į aiškių sąsajų tarp programose deklaruojamų tikslų ir jų turinio stoką. Antai 1994 m. tuometinis istorijos mokypirmąjį lituanistų ir istorikų forumą žr. R. Šermukšnytė, 2015.

No abstract

The goal of this paper is to reveal how and why the circulation of the same historical images takes place; whose values and, simultaneously, memory are conveyed through these images; what is the relationship between the audiovisual representation of the past and collective memory? The article states that manifestations of the visual stereotypes of Lithuania history in post-communist transformation period (1988–2004) are mainly based on certain cinematic tendencies. Historical films that are considered to be an adaptation of the national narrative cinematography have been predominant since 1988. This kind of narration is characterized by validation of history as a national value, formation of national identity and its stabilization rather than diversification and correction of the collective memory or the development of critical thinking. The current documentary material that is based on the understanding of history as a myth of the nation’s history is not aimed at creating a new visual and verbal narration about the realities of the past, but rather at recognizing what has been said and made in the previous works.

No abstract

No abstract