No abstract

[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Santrauka. Straipsnyje*, pasitelkus Čikagos sociologijos mokyklos moderniųjų miestų struktūros ir plėtros analizės idėjas, tiriama 1870–1914 m. Vilniaus miesto socioekologinė struktūra. Straipsnis pradedamas modernaus miesto struktūros sampratų Čikagos sociologijos mokyklos atstovų tyrimuose aptarimu. Toliau pristatomas modernaus miesto plėtrą analizuojantis E. Burgesso koncentrinis miesto modelis, kuris straipsnio antrojoje dalyje pritaikomas analizuojant 1870–1914 m. Vilniaus socioekologinę struktūrą. Tyrimo naujumą sudaro pasitelkta miesto ekologijos prieiga. Archyvuose ir istoriografijoje aptinkami duomenys apie modernėjančiam Vilniui būdingą populiacijos gausėjimą, didėjančią specializaciją, aštrėjančią konkurenciją dėl įtakos ir ribotos erdvės bei rezidencinius skirtumus, žvelgiant iš E. Burgesso koncentrinio miesto modelio perspektyvos, yra analizuojami kaip tarpusavyje susiję miesto ekosistemos dėmenys.

Vilniaus universitetas, istorijos fakultetas, universiteto g. 7, lt-01513 Vilnius El. paštas: dariusziemelis@inbox.lt Straipsnis tęsia žurnale Lituanistica (2011, Nr. 1(83)) pradėtą XVI-XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos (ATR) užsienio prekybos struktūros bei masto analizę. Šiame straipsnyje remiantis istoriografijos duomenimis siekiama nustatyti XVI-XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) užsienio prekybos struktūrą bei jos įsitraukimo į tarptautinę prekybą mastą. Straipsnį sudaro du skyriai (LDK XVI-XVIII a. užsienio prekybos integracija į Europos rinkos santykius: jūros prekybos vaidmuo ir jo didėjimas; LDK XVI-XVIII a. užsienio prekyba su Vakarais: struktūra ir mastas) bei Apibendrinimas. Pastarajame pateiktos šio tyrimo išvados, Lenkijos ir LDK užsienio prekybos su Vakarais struktūrų bei masto lyginamoji analizė, nustatytas ATR įsitraukimo į tarptautinę prekybą mastas.Raktažodžiai: kapitalistinė pasaulio sistema, tarptautinė prekyba, Rygos uostas, XVI-XVIII a. LDK užsienio prekyba ĮvadasŠis straipsnis -XVI-XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos (toliau -ATR) užsienio prekybos struktūros bei masto analizės tęsinys. Išanalizavus XVI-XVIII a. Lenkijos užsienio prekybos struktūrą bei jos ūkio įsitraukimo į tarptautinę prekybą mastą [72] , antroje straipsnio dalyje (1) remiantis istoriografijos duomenimis siekiama nustatyti XVI-XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau -LDK) užsienio prekybos struktūrą bei jos įsitrauki-mo į tarptautinę prekybą mastą. Apverktiną šios problematikos tyrimų būklę ypač taikliai apibūdino J. Kiaupienė: "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės / LDK / prekybos istorija kol kas ištirta labai netolygiai. Bene mažiausiai žinoma apie XVII a. -karų, epidemijų, ūkinės suirutės laikų -Lietuvos prekybinius ryšius su kitomis šalimis. Eksporto-importo apyvarta neretai apibūdinama schematiškai, akcentuojant tik vieną daugiamečio reiškinio pusę, faktą, kad Vidurio ir Rytų Europos regione XVI a. įsigalėjus lažinio-palivarkinio ūkio sistemai,(1) Neskaičiusiems šio straipsnio pirmos dalies būtina paaiškinti, kad abiejų straipsnių išeities taškas yra probleminė kapitalistinės pasaulio sistemos (toliau -KPS) koncepcijos vieta -pernelyg sureikšminta tarptautinės prekybos įtaka ATR XVI-XVIII a. socialinei ir ekonominei raidai. KPS koncepcijoje XVI-XVIII a. ATR socialinė ir ekonominė santvarka traktuojama kaip KPS periferija. (2); 2) juos naujai interpretuoti nustatant XVI-XVIII a. socialinių ir ekonominių santykių pobūdį (feodalizmas ar periferinis kapitalizmas) ATR. Straipsnis baigiamas Apibendrinimu, kuriame pateikiamos šio tyrimo išvados bei atliekama Lenkijos ir Lietuvos užsienio prekybos su Vakarais struktū-rų bei masto lyginamoji analizė, nustatomas ATR įsitraukimo į tarptautinę prekybą mastas. LdK XvI-XvIII a. UŽsIENIO PREKYBOs INTEGRaCIJa Į EUROPOs RINKOs saNTYKIUs: JŪROs PREKYBOs vaIdMUO IR JO dIdĖJIMasLietuvos socialinės ir ekonominės istorijos tyrimai leidžia kalbėti apie XVI-XVIII a. LDK dalyvavimą tarptautinėje rinkoje. Tam neabejotinai turėjo įtakos LDK geopolitinė padėtis XIV...

No abstract

Šiame žvalgomajame tyrime, pasitelkus darnaus vystymosi (DV) koncepciją, atlikta 2012–2021 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) veiklos kokybinė analizė. Esminiai tyrimo uždaviniai: 1) remiantis dalyko literatūros analize, rekonstruoti bibliotekų veiklos procesų ir išteklių matavimo pokyčių tendencijas įgyvendinti DV tikslus (Jungtinių Tautų (JT) Generalinės asamblėjos „Darnaus vystymosi darbotvarkėje 2030“ nustatyta 17 universalių, tarpusavyje susijusių DV tikslų); 2) remiantis viešai skelbiamomis 2012–2021 m. LNB veiklos metinėmis ataskaitomis, identifikuoti semantines jos veiklos sąsajas su JT „Darbotvarkėje 2030“ keliamais DV tikslais. Bibliotekų veiklos procesų ir išteklių matavimo tendencijų rekonstrukcija atskleidė priežastinę seką, kaip nuo duomenų rinkimo vidinėms reikmėms einama prie bibliotekos veiklos ekonominio ir socialinio vertingumo atskleidimo bei faktinio jų panaudojimo atstovaujant bibliotekoms ir siekiant DV tikslų. 2012–2021 m. laikotarpiu LNB į DV labiausiai įsitraukė padėdama aptarnaujamai bendruomenei siekti kokybiško išsilavinimo (4 DV tikslas), visiems teikdama prieigą prie informacijos, taip prisidėdama prie taikos ir teisingumo palaikymo (16 DV tikslas) ir bendradarbiaudama su šalies ir tarptautiniais partneriais, kurdama partnerystės tinklus bendriems tikslams (17 DV tikslas). Matomas LNB indėlis siekiant mažinti nelygybę (10 DV tikslas) ir įgyvendinti iniciatyvas dėl darnaus miesto ir bendruomenių kūrimo (11 DV tikslas). Tiriamojo laikotarpio pabaigoje LNB prisidėjo prie geros sveikatos ir gerovės tikslo įgyvendinimo (3 DV tikslas) – visų pirma per COVID-19 pandemiją teikdama vartotojams emocinę paramą ir prevencines apsaugos priemones darbuotojams ir vartotojams.