Physiotherapy for Patients on Awake Extracorporeal Membrane Oxygenation: A Systematic Review

Polastri, Massimiliano; Loforte, Antonio; Dell’Amore, Andrea; Nava, Stefano

doi:10.1002/pri.1644

Cited by 61 publications

(54 citation statements)

References 26 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…What emerged was that the management of patients undergoing extracorpo-real lung support is a multidisciplinary matter involving several professions, including respiratory therapists, thoracic surgeons, physiotherapists, nurses, and intensivists. 20,25,26 The creation of an international registry in 1989 by the Extracorporeal Life Support Organization has contributed to collecting data from 75,000 ECMO patients, enhancing the knowledge of extracorporeal life support procedures. 27 Together with the Extracorporeal Life Support Organization, the International ECMO Network is contributing to developing best practices for the organization of ECMO procedures.…”

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

“…27 In addition, from the available data, it appears that the safety of patients receiving venovenous ECMO is the major concern for professionals involved in the physiotherapeutic intervention. 25,26,28 Last, there is another important aspect that needs to be underlined. The development of national networks of rehabilitative interest for ECMO patients has provided indications for a multidisciplinary approach in such a particular class of patients.…”

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

“…Both passive or active range-of-motion exercises, postural transfers, and in-bed positioning have been found to be major interventions carried out during venovenous ECMO support, usually starting within the first 2-5 d of treatment. 25 A recent consensus agreement provided best-practice evidence for the provision of rehabilitation in patients receiving ECMO support. This document has been recently released with the endorsement of the Association of Chartered Physiotherapists in Respiratory Care Committee.…”

Section: Rehabilitation While Receiving Extracorporeal Lung Supportmentioning

confidence: 99%

See 2 more Smart Citations

Extracorporeal Lung Support for Hypercapnic Ventilatory Failure

et al. 2018

Self Cite

View full text Add to dashboard Cite

Extracorporeal lung support can be achieved using extracorporeal membrane oxygenation (ECMO) and extracorporeal CO removal. The ECMO systems allow a total lung support, providing both blood oxygenation and CO removal. Unlike ECMO, extracorporeal CO removal refers to an extracorporeal circuit that provides a partial lung support and selectively extracts CO from blood. The concept of partial extracorporeal lung support by removing only CO without effect on oxygenation was first proposed in 1977 by Kolobow and Gattinoni, with the aim to reduce breathing frequency, ventilator tidal volumes, and inspiratory pressures, facilitating lung-protective ventilation. Patients with end-stage chronic lung disease can survive, while waiting for lung transplantation, only if treated with mechanical ventilation or extracorporeal lung support. ECMO has been considered a suitable approach as a bridge to lung transplantation for patients with advanced respiratory failure waiting for lung transplantation. Extracorporeal CO removal has been proposed for the treatment of COPD patients suffering from exacerbation to avoid invasive mechanical ventilation. The rationale is to combine the improvement of alveolar ventilation by using noninvasive ventilation with muscle unload provided by removing CO directly from the blood, using an extracorporeal device. Increasing attention has been given to the possibility of patients performing a variety of physical activities while receiving extracorporeal lung support. This is possible thanks to the continuous development of technology together with the customization of sedative protocols. Awake extracorporeal support is a specific approach in which the patient is awake and potentially cooperative while receiving ECMO. The present analysis aims to synthesize the main results obtained by using extracorporeal circuits in patients with respiratory failure, particularly in those patients with hypercapnia.

show abstract

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

Section: Discussionmentioning

confidence: 99%

Section: Rehabilitation While Receiving Extracorporeal Lung Supportmentioning

confidence: 99%

See 1 more Smart Citation

Extracorporeal Lung Support for Hypercapnic Ventilatory Failure

et al. 2018

Self Cite

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Sedacijos nutraukimas, ankstyvas atjunkymas nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) bei fizioterapija, taikoma ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos atveju, padeda išvengti polineuropatijos, raumenų atrofijos ir tampa vienu iš svarbiausių elementų ruošiant pacientą plaučių ir/ar širdies transplantacijai (8,9).…”

Section: Rezultataiunclassified

Sedacijos intensyvioje terapijoje naujovės

2017

View full text Add to dashboard Cite

Raktažodžiai: sedacija, analgezija, sujaudinimas, intensyvi terapija. SantraukaPaciento saugumo ir komforto užtikrinimas yra neatsiejama gydymo, taikomo intensyviosios terapijos skyriuje, dalis. Kritiškai sunkios būklės sukelia skausmą, sujaudinimą bei gali sąlygoti intensyvios terapijos delyro išsivystymą. Savo ruožtu kritinių būklių gydymas neretai reikalauja agresyvių organų sistemų palaikymo priemonių bei ilgalaikės imobilizacijos. Siekiant sumažinti organizmo reakciją į patiriamą stresą bei atriboti pacientą nuo trauminių potyrių, pasirenkama gili sedacija -medikamentinis miegas, kuris yra ne mažiau žalingas ir sukelia ilgalaikes pasekmes. Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti tyrimai parodė, kad titruojama sedacija ir ankstyva reabilitacija gali sutrumpinti dirbtinės plaučių ventiliacijos bei gydymosi reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje trukmę, mirštamumą ir gydymo kaštus. Straipsnyje pateikiamos sedacijos taikymo reanimacijos skyriuje rekomendacijos ir apibendrinamos naujausios tendencijos. Aptariami šiuo metu klinikinėje praktikoje naudojami vaistai, jų veikimo mechanizmai ir vartojimo indikacijos, taip pat pristatomi klinikinėje praktikoje taikomi protokolai. ĮvadasPaciento gydymas reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje (RITS) neįsivaizduojamas be analgezijos ir sedacijos. Paciento išgyvenamas nerimas ir skausmas są-lygoja simpatinės nervų sistemos atsaką ir kaskadą nepageidaujamų reiškinių, tokių kaip tachikardija, deguonies sunaudojimo padidėjimas, hipermetabolizmas (1). Vyrauja įsitikinimas, kad gilios sedacijos metu pacientas yra mažiau veikiamas intensyviosios terapijos dirgiklių: triukšmo, diskomforto ir nepatiria potrauminio streso reiškinių, susijusių su gydymu RITS (2, 3). Taikant invazyvius gydymo metodus, gilus medikamentinis miegas sukeliamas nuo 57 iki 81 % pacientų (4). Dažnai intensyvioje terapijoje svarbiausiu prioritetu tampa esamos ligos ir organų nepakankamumo gydymas, o paciento būklės sunkumas tampa gilios sedacijos taikymo priežastimi.Darbo tikslas: aptarti sedacijos taikymo intensyvioje terpapijoje indikacijas, naujausias moksliniais įrodymais grįstas gaires, praktikoje galimus naudoti vaistus ir jų skyrimo protokolus. Tyrimo medžiaga ir metodaiParengiant straipsnį buvo apžvelgti PubMed ir Medline duomenų bazėse esantys straipsniai, kuriuose analizuojama sedacijos intensyvioje terapijoje problema. Literatūros paieška vykdyta naudojant anksčiau minėtus raktažodžius ir susiaurinta, sujungiant raktažodžius į aktualias sąvokas. RezultataiGilios sedacijos intensyviojoje terapijoje problema ir sukeliamos komplikacijos. Atrodytų, kad sedacijos gylis ir trukmė turėtų būti sąlygojami pacientų būklės sunkumo. Tačiau pastaruoju metu atlikti tyrimai įrodo, kad sedacijos pobūdis didžiąja dalimi priklauso nuo dirbančio personalo patirties, užimtumo bei vyraujančių praktikų (5). Įdomu, kad sedacijos ar fizinio suvaržymo naudojimas intensyvios terapijos delyro atveju nekoreliuoja su personalo/ paciento santykiu (6).Tobulėjant RITS taikomiems organų palaikymo metodams, ankst...

show abstract

“…There is limited published literature describing the rehabilitation of those requiring VV ECMO in critical care. 6–8 The aim of this study was to explore the active rehabilitation of those requiring VV ECMO.…”

mentioning

confidence: 99%