Hipernatremija – tai būklė, kurios metu natrio koncentracija plazmoje yra didesnė nei 145 mmol/l. Su šia liga dažnai susiduriama intensyviojoje terapijoje. Tyrimo tikslas − atrinkti ir išanalizuoti ekspertų nustatytas ir visuotinai pripažintas hipernatremijos rūšis, diagnostikos bei gydymo rekomendacijas. Literatūros apžvalga atlikta naudojantis PubMed ir Google Scholar mokslinėmis duomenųbazėmis. Naudoti raktažodžiai originalo kalba: hypernatremia, intensive care, lack of free water, hyperosmolarity. Analizei atrinkti laisvai prieinami viso teksto straipsniai anglų kalba, kurių santrauka ir turinys atitiko tyrimo temą. Tyrimo rezultatai. Hiponatremija dažniausiai susijusi su bendro vandens trūkumu, sutrikusiu troškulio jausmu, negalėjimu savarankiškai pasiekti vandens, retais atvejais gali būti dėl hipertoninių tirpalų skyrimo. Kritiškai sunkios būklės pacientų šios ligos rizika didesnė, nes dažnai savarankiškai negali kontroliuoti išgeriamo vandens kiekio dėl sedacijos, intubacijos, pasikeitusios sąmonės būklės ar dėl vandens apribojimo tam tikrų būklių metu. Hipernatremijos klinikinė išraiška priklauso nuo jos atsiradimo laiko ir sunkumo. Būdinga sutrikusi kognityvinė, neuroraumeninė funkcija, sunkiais atvejais hemoraginės komplikacijos ir net mirtis. Gydymas orientuotas į laisvo vandens korekciją, siekiant atkurti plazmos osmoliariškumą. Svarbu nustatyti ligą sukėlusią priežastį ir skirti gydymą. Hipernatremijos korekcijos greitis priklauso nuo ligos atsiradimo trukmės, gretutinių ligų. Dažnas natrio koncentracijos matavimas plazmoje yra būtinas užkirsti kelią galimoms komplikacijoms, kurios gali atsirasti dėl gydymo.
Išvados. Hipernatremija yra dažnai pasireiškianti būklė intensyviojoje terapijoje, susijusi su padidėjusiu mirštamumu. Svarbiausia rasti jos priežastį ir skirti gydymą, atkurti skysčių balansą ir koreguoti homeostazę. Siekiant išvengti smegenų edemos, natrio korekcija neturėtų viršyti 8-10 mmol/l per 24 valandas.