Įvadas. Nors pasaulyje epilepsija serga apie 50 milijonų žmonių, tačiau vis dar išliekantis negatyvus požiūris į juos blogina šių asmenų gyvenimo kokybę, riboja galimybes mokytis ir dirbti. Šiuo darbu siekėme įvertinti, mūsų žiniomis, Lietuvoje iki šiol nevertintą pačių epilepsija sergančių asmenų (ESA) požiūrį į sergančiuosius šia liga ir jų stigmatizacijos lygį.
Darbo metodika. 2019 m. spalio – 2020 m. kovo mėnesį vykdyta anoniminė anketinė suaugusiųjų ESA apklausa. Naujai sukurtą klausimyną sudarė 8 sociodemografiniai ir 20 uždaro tipo klausimų epilepsijos stigmos lygiui įvertinti. Stigmatizacijos lygis vertintas balais: maža ar jos nėra (<33), vidutinė (33-64) ir didelė (65-100). Duomenys apdoroti „MS Excel“ ir IBM SPSS 21.0 programomis. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p reikšmė < 0,05.
Rezultatai. Analizuotos 129 anketos. Tiriamųjų amžiaus mediana – 36 ± 15,8 metų, 62 % – moterys. Nors 93,8 % ESA apklaustųjų yra girdėję ar skaitę apie epilepsiją (p = 0,137), 24,8 % tiki, kad epilepsija yra psichikos liga (p = 0,723); 66,7 % mano, kad epilepsija – nepagydoma (p = 0,798); 45 % nurodė, kad visuomenė kitaip bendrauja ar elgiasi su ESA (dažniau moterys, p = 0,028), o 63,6 % mano, kad ESA susiduria su sunkumais darbe ir moksle (p = 0,485), nepriklausomai nuo respondentų lyties. Bendras stigmatizacijos lygis: 39,3 ± 16,5. Stigmos balas nepriklauso nuo sociodemografinių duomenų (p > 0,05). Didesnė stigmatizacija yra susijusi su nuomone, kad epilepsija – psichinė (p = 0,026) ir nepagydoma liga (p = 0,000). Didesnis stigmos balas silpnai koreliuoja su vyresniu amžiumi (R = 0,2, p = 0,024). Stigmatizacijos išreikštumas priklauso nuo nuostatos, kad ESA patiria sunkumų darbe ir moksle (R = 0,58, p = 0,000), santykiuose (R = 0,59, p = 0,000), visuomenė turi neigiamą išankstinį nusistatymą (R = 0,46, p = 0,000). Stigmos lygis yra didesnis, kai ESA jaučia susirūpinimą (R = 0,5, p = 0,000), gėdą (R = 0,55, p = 0,000), baimę (R = 0,6, p = 0,000), liūdesį (R = 0,62, p = 0,000) ir mano, kad yra priklausomi nuo kitų asmenų (R = 0,68, p = 0,000).
Išvados. Lietuvos ESA stigmos išreikštumas yra vidutinis. Svarbiausias ją lemiantis veiksnys – žinių apie epilepsiją stoka: ketvirtadalis epilepsija sergančių respondentų tiki, kad epilepsija – psichikos liga, penktadalis mano, kad epilepsija nekontroliuojama liga, o du trečdaliai – kad liga nepagydoma.