Translation as Prevention from Aberrant Decoding

Abstract

Anotacija. Vertimas, palengvinantis dialogą tarp tautų ir kultūrų, nuo diplomatijos formavimosi laikų yra neatsiejama tarptautinės komunikacijos dalis. Pastaruoju metu kintantis tarptautinės komunikacijos pobūdis, nulemtas komunikacijos dalyvių skaičiaus bei įvairovės didėjimo ir paties proceso intensyvėjimo, neišvengiamai daro poveikį ir vertimui. Siekiant atskleisti šio poveikio apraiškas, straipsnyje vertimas nagrinėjamas kintančios tarptautinės komunikacijos kontekste žiūrint į jį ne tradiciškai iš lingvistinės, o iš komunikacinės perspektyvos. Remiantis S. Bolaños Cuellar idėjomis, aptariama vertėjo vieta ir funkcijos komunikacijos procese. Siekiant atskleisti vertimui kylančius sunkumus, aptariami tarptautinės komunikacijos dalyvių retorikos pokyčiai, nulemti šią komunikaciją reglamentuojančių taisyklių kaitos. Vertinant diplomatinės komunikacijos dalyvių pranešimus iš semiotinės perspektyvos, išskiriamas naujai susiformavęs spontaniškas neapibrėžtumas, papildantis jau seniai egzistuojantį apgalvotą neapibrėžtumą, būdingą diplomatinei kalbėjimo manierai. Detalesniam spontaniško neapibrėžtumo sukeltų problemų nagrinėjimui pasitelkiamas giluminis interviu su vertėjais. Remiantis tyrimo duomenimis, suformuluojami sunkumai, su kuriais susiduria vertėjai, kaip tarptautinės komunikacijos tarpininkai, tradicinių vertėjų funkcijų kaitos tendencija-vis labiau ryškėjanti papildoma turinio redagavimo funkcija. Reikšminiai žodžiai: diplomatinė komunikacija, tarpkultūrinė komunikacija, apgalvotas neapibrėžtumas, spontaniškas neapibrėžtumas, vertėjo funkcijos. Įvadas Diplomatija, kurios svarbą ir buvimą nuo seniausių laikų patvirtina istorikai, yra komunikacijos tarp valstybių būdas. Kadangi absoliučia dauguma atvejų skirtingose valstybėse vartojamos skirtingos kalbos, iškyla bendros kalbos arba vertimo, užtikrinančio bendrą supratimą, būtinybė.