Tinkama ir veiksminga, ypač sudėtingose tarpasmeninėse situacijose, trenerio komunikacija gali vaidinti svarbų vaidmenį skatinant sportininkų motyvaciją, fizinę savivoką, įgūdžių ugdymą bei sportinę sėkmę. Nors pastaruoju metu atliekama vis daugiau tyrimų apie sporto trenerių, taip pat ir futbolo trenerių, komunikaciją, tačiau nėra pakankamai aišku, kaip sportininkai, pasirinkę tapti ir pradėję trenerio profesinę karjerą, pasiremia savo kaip sportininko įgyta patirtimi ir perkelia savo trenerių patirtį į praktiką. Tyrimo tikslas-atskleisti pradedančiųjų futbolo trenerių komunikacijai būdingus bruožus bei kaip patirta trenerio ir sportininko komunikacija veikia pradedančiųjų futbolo trenerių profesinę veiklą. Tyrimo duomenims rinkti taikytas pusiau struktūruotas interviu. Interviu klausimyną sudarė pagrindinių 14 atvirųjų klausimų, siekiant atsakyti į šiuos klausimus: kaip pradedantieji futbolo treneriai suvokia efektyvią komunikaciją ugdant sportininkus? Kokį bendravimą ugdomojoje sąveikoje su treneriu jie patyrė per savo kaip sportininko karjerą bei ką taiko savo darbe? Kas būdinga jų kaip trenerių komunikacijai ugdant sportininkus? Duomenų analizei taikytas kokybinės turinio analizės metodas, kuris padeda identifikuoti temines kategorijas. Tyrime dalyvavo 6 pradedantieji 17-27 metų amžiaus futbolo treneriai (3 vyrai ir 3 moterys), kurių trenerio darbo patirtis svyravo nuo 8 mėnesių iki 4 metų. Pradedantieji futbolo treneriai sėkmingos profesinės veiklos svarbiausiais požymiais laiko trenerio gebėjimą užmegzti pagarbų, pasitikėjimu grįstą tarpusavio ryšį, gebėjimą prisiimti atsakomybę už savo veiklos rezultatus ir pagarbų tarpusavio bendravimą, tinkamą sportininko instruktavimą esminiais klausimais. Pagrindiniai teigiamos komunikacijos aspektai, turėję įtakos jų asmenybės raidai ir profesinei karjerai, buvo trenerio artimo santykio kūrimas, orientavimas į pastangas ir maksimalių tikslų siekimą. Kaip neigiamus patirtos komunikacijos su treneriu aspektus jie išskyrė trenerio elgesio kultūros stoką ir nepakankamą kompetenciją instruktuoti bei motyvuoti sportininką. Pradedantieji futbolo treneriai dažniausiai minėjo į savo praktiką perkeltus savo sportininko karjeroje patirtus tokius teigiamus aspektus: komunikacija, suvokiant sportininkų ir situacijų skirtingumą; trenerių taikytų metodikų ir kitų žaidėjų žaidybinės patirties treniruotėse pritaikymas; susiformavusi gilesnė futbolo sporto šakos samprata. Savo sėkmę profesinėje veikloje jie dažniausiai siejo su pasisekimu sukurti pozityvų tarpusavio ryšį su sportininkais bei stebimu ugdytiniu tobulėjimu tiek treniruočių, tiek varžybinėje veikloje. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad dažniau savo praktinėje veikloje pradedantieji futbolo treneriai pasiremia teigiama išgyventa patirtimi, tačiau ir apmąstyta neigiama patirtis padeda jiems geriau suvokti netinkamos komunikacijos padarinius. Atliktas tyrimas suteikia daugiau žinių apie tai, kaip sportininkai suvokia futbolo trenerių komunikacinius veiksmus ir kokį poveikį jie daro sportininkams bei jų sampratai apie trenir...