Straipsnyje aptariamos nepilnamečių nusikaltimų mažėjimo tendencijoms Klaipėdoje 1995-2019 metų laikotarpyje. Klaipėdos miestas pasirinktas kaip empirinė iliustracija, leidžianti ne tik sufokusuotai parodyti socialinį reiškinį, bet ir identifikuoti galimas platesnės interpretacijos ar priežastinio aiškinimo kryptis. Straipsnio autoriai jau yra pristatę sociologinę Klaipėdos miesto tapatybių rekonstrukciją 1990-2010 metų laikotarpyje*, todėl šiame straipsnyje jaunimo nusikalstamumo Klaipėdos mieste dinamika, naujai įvertinant statistines, sociologines ir ypač teisines prieigas, gali būti traktuojama kaip nepilnamečių nusikalstamumo fenomeno Klaipėdoje analizės tęstinumas. Įvertinant nepilnamečių nusikalstamumą socialinės problemos kontekste, autoriai teisinius pokyčius nepilnamečių justicijos srityje ir nepilnamečių justicijos programas vertina kaip galimas nepilnamečių nusikalstamumo mažėjimo prielaidas. Tačiau straipsnio išvados ir diskusija, grindžiama 4 hipotetinėmis nepilnamečių nusikalstamumo mažėjimo prielaidomis (nepilnamečių delinkvencijai įtakos turi asmens biologinis ir socialinis brendimo procesas; absoliučiai priešinga hipotezė -pasibaigus brendimo procesui nutrūksta ir delinkventinio elgesio apraiškos; nepilnamečių nusikalstamumo sąsajos su socialiai silpnomis šeimomis; grįžimas prie K. Mannheimo idėjos apie visuomenės elito ir jaunuomenės sandorį), provokuoja tyrimų jaunimo nusikalstamumo srityje tęstinumą. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: nepilnamečių nusikalstamumas, nusikalstamumo dinamika, nepilnamečių justicijos reformos, nepilnamečių justicijos programos