Su elgesiu ir bendrai su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai yra svarbūs ir reikšmingi, nes padeda įvertinti sveikatos gerinimo programas bei gydymo (pagalbos) metodų efektyvumą. Gyvenimo kokybė perteikia ne vien sąlygas, kuriomis gyvena žmonės ir paskirsto išteklius, daug svarbesnis tampa subjektyvus savo gyvenimo kokybės vertinimas, apimantis fizinę, psichinę sveikatą, jausmus, vertybes, prioritetus.
Objektyvūs socialiniai ir ekonominiai veiksniai yra svarbūs ir paveikūs psichikos sutrikimų turinčių asmenų gyvenimo kokybei, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir asmens gebėjimas kurti savo gyvenimą, gebėjimas realizuoti savo tikslus. Straipsnyje analizuojama subjektyvi gyvenimo kokybė – subjektyvi asmens savivoka apie jo gyvenimo kokybę skirtingose srityse.
Straipsnio tikslas – pristatyti apibendrintus socialinių ekonominių veiksnių, turinčių įtakos nepakaltinamų asmenų gyvenimo kokybei, tyrimo rezultatus. Gyvenimo kokybė tyrime vertinama individo lygmeniu, tyrimo metodas – anketinė apklausa, naudojant pritaikius Lietuvos statistikos departamento gyvenimo kokybės rodiklių rinkinį, Eurostato rekomenduojamus gyvenimo kokybės rodiklius bei PSO klausimyną.
Tyrimo rezultatai patvirtino, jog materialinės gyvenimo sąlygos, darbas, sveikata ir socialiniai ryšiai veikia nepakaltinamų asmenų gyvenimo kokybę. Pastebėta koreliacija tarp sveikatos ir gyvenimo kokybės vertinimo – sveikatos būklė ir subjektyvus gyvenimo kokybės vertinimas yra susiję, o šių ryšių išvada – geresnė psichikos sveikata įtaki nepakaltinamų asmenų pasitenkinimui gyvenimu, taip pat ir elgesiui.