Darbe tirtas azoto trąšų poveikis skirtingų žieminių kviečių veislių fotosintetinių rodiklių dinamikai. Lauko eksperimentas vykdytas 2012–2013  m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje, karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje <i>Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol</i>. Tyrimo objektas – gerų kepimo savybių žieminių kviečių veislės ‘Kovas’, ‘Olivin’. Sėjos metu kviečiai buvo tręšti vienanarėmis fosforo, kalio trąšomis (P₆₀K₆₀), o pavasarį, atsinaujinus vegetacijai, – amonio salietra (N₆₀). Papildomai per lapus tręšti karbamido tirpalu (N₃₀, N₄₀) bamblėjimo ir (N₁₅, N₃₀) pieninės brandos tarpsniais. Tyrimų metu nustatyta, kad papildomas tręšimas N₃₀ ir N₄₀ azoto normomis vėlyvaisiais augalo vystymosi tarpsniais skatino fotosintezės pigmentų kaupimąsi ir prailgino aktyvios fotosintezės periodą. Veislės genetiniai ypatumai turėjo įtakos pigmentų kau­pimuisi nepriklausomai nuo tręšimo azoto trąšomis. Gerų kepimo savybių kviečių veislė ‘Kovas’ linkusi kaupti didesnius fotosintezės pigmentų kiekius. Didžiau­sias pig­mentų kiekis nustatytas pieninės brandos pradžioje prieš papildomą tręši­mą N₁₅, N₃₀ trąšų normomis. ‘Olivin’ veislės žieminiai kvie­čiai turi didesnį grynąjį fotosintezės produktyvumo potencialą nei ‘Kovas’ veis­lės kviečiai. Intensyviausiai ‘Olivin’ veislės augalų fotosintezė vyko nuo vamzdelėji­mo iki pieninės brandos tarpsnio (BBCH 43–74), tręšiant N₆₀ + N₄₀, o ‘Kovas’ veislės kviečių – N₆₀ + N₃₀ azoto normomis.

The paper investigates the effect of nitrogen fertilisers on the amount of photosynthetic pigments in winter wheat leaves. The research was carried out in the period between 2012 and 2013 at the Experimental Station of Aleksandras Stulginskis University in carbonate shallow gleyic leached soil, (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol). The object of investigation: winter wheat cultivars 'Zentos' and 'Ada'. Granular superphosphate (P60) and potassium chloride (K60) fertilisers were spread during sowing, while amonium nitrate (N60) was used in tillering time , after the vegetative growth had resumed. Additionally, the plants were treated with foliar fertiliser urea solution: N30, N40 at booting stage (BBCH 34-36) and N15, N30 at milk ripening stage . After the analysis of the data, it was established that additional fertilization with N30 and N40 fertiliser application rates at later stages of plant development stimulated the accumulation of photosynthetic pigments and prolonged the period of active photosynthesis. Irrespective of treatment with nitrogen fertilisers, genetic properties of the cultivar also had influence on the accumulation of the pigments. Wheat cultivar 'Zentos' tended to accumulate larger amounts of pigments. The highest amounts of pigments were found at the beginning of milk ripening stage before additional treatment with N15, N30 fertiliser application rates.

Siekiant įvertinti ilgalaikio supaprastinto žemės dirbimo ir tiesioginės sėjos įtaką kviečių pasėliui, 2008-2010 m. atlikti ilgalaikio eksperimento tyrimai Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje 1999 m. įrengtame giliau glėjiškame pasotintajame palvažemyje PLb-g4 (Endohipogleyic-Eutric Planasols -Ple-gln-w, pagal FAO), vidutinio sunkumo priemolyje ant smėlingo lengvo priemolio. Lauko eksperimento variantai: 1. Įprastinis arimas 23-25 cm gyliu. 2. Seklusis arimas 12-15 cm gyliu. 3. Gilusis purenimas (kultivavimas strėliniais noragėliais 23-25 cm gyliu). 4. Seklusis purenimas 12-15 cm gyliu. 5. Tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą (esant reikalui purkšta glifosatu).Atliekant eksperimentą taikyta tokia augalų rotacija: 1) vasariniai rapsai; 2) žieminiai kviečiai; 3) kukurūzai; 4) vasariniai miežiai.Nustatyta, kad ilgalaikė tiesioginė sėja padidina viršutinių armens sluoksnių šlyties pasipriešinimą. Nuėmus žieminių kviečių derlių, viršutiniame (0-7 cm) ir gilesniame (7-15 cm) sluoksnyje šlyties pasipriešinimas buvo esmingai (P < 0,05) didesnis, palyginti su įprastiniu žemės dirbimu. Seklaus arimo, seklaus ir gilaus purenimo esminė įtaka šlyties pasipriešinimui nenustatyta. Taikant tiesioginę sėją dirvos drėgnumas viršutiniame (0-10 cm) ir gilesniame (10-20 cm) dirvožemio armens sluoksniuose, nuėmus žieminių kviečių derlių, buvo esmingai didesnis, palyginti su įprastiniu žemės dirbimu. Kiti žemės dirbimo supaprastinimo būdai neturėjo esminės įtakos dirvos drėgniui po žieminių kviečių sėjos, pavasarį bei po derliaus nuėmimo. Supaprastintas žemės dirbimas ir tiesioginė sėja skatino sliekų plitimą armenyje. Esmingai didesnis sliekų skaičius ir jų biomasė rasta sekliai purentuose ir ypač neįdirbtuose laukeliuose (atitinkamai 61 ir 121 %, o masė 45 ir 460 %), palyginti su įprastiniu gyliu įdirbtais laukeliais. Didesnis trumpaamžių piktžolių skaičius rastas kviečių pieninės brandos tarpsniu supaprastintai įdirbtuose ir neįdirbtuose laukeliuose (negu ariant įprastai). Laukeliuose, kuriuose buvo taikytas supaprastintas žemės dirbimas ir tiesioginė sėja, kviečiai dygo greičiau, palyginti su įprastiniu arimu. Produktyvių stiebų tankumo duomenys parodė, kad žemės dirbimo įtaka šio rodiklio pokyčiams nebuvo esminė. Vidutiniais 2008-2010 m. duo menimis, iš esmės mažesnis (7 %) kviečių grūdų derlius gautas tik sekliai purentuose laukeliuose, palyginti su įprastai artais laukeliais.Raktažodžiai: žieminiai kviečiai, žemės dirbimas, tiesioginė sėja, šlyties pasipriešinimas, dirvos drėgnis, sliekų gausumas, piktžolių gausumas ĮVADASTradicinė žemės dirbimo sistema, paremta rudeniniu giliu dirvų arimu verstuviniais plūgais, yra iki šiol vyraujanti Lietuvoje ir kitose šalyse. Pas-taraisiais metais mūsų šalyje pastebimas didėjantis susidomėjimas supaprastintu žemės dirbimu. Nemažai šalies ūkio subjektų jau dirba žemę supaprastintai. Manoma, kad ateityje jų pasekėjų tik daugės. Todėl moksliniai tyrimai, analizuojantys

Darbe tirtas žieminių kviečių kokybinių rodiklių priklausomumas nuo tręšimo azoto trąšomis. Lauko eksperimentas vykdytas 2011–2012  m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje, karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol). Vertintos labai geras kepamąsias savybes turinčios kviečių veislės: ‘Zentos’, ‘Ada’. Granuliuoto superfosfato (P60) ir kalio chlorido (K60) trąšos išbertos sėjos metu, o amonio salietra (N60) – pavasarį, atsinaujinus vegetacijai, krūmijimosi tarpsniu (BBCH  23–25). Papildomai per lapus tręšta karbamido tirpalu: (N30), (N40) – bamblėjimo (BBCH 34–36) ir (N15), (N30) – pieninės brandos (BBCH 71–74) tarpsniais. Nustatyta, kad azoto trąšų naudojimas bamblėjimo ir pieninės brandos tarpsniais veislių ‘Zentos’ ir ‘Ada’ kviečių grūdų baltymingumą pagerino vidutiniškai 2,20–1,76  proc.  vnt., šlapiojo glitimo kiekį  –  4,89–4,66  proc.  vnt., sedimentacijos vertes  –  12,58– 14,20 ml. Atlikta koreliacinė regresinė duomenų analizė patvirtino, kad kviečių grūdų kokybės rodikliai statistiškai patikimai koreliavo su azoto trąšų normomis. Koreliaciniai ryšiai gauti labai stiprūs (r = 0,902–0,922 ir r = 0,883–0,927).

Dynamics of photosynthesis pigments in the leaves of different varieties of winter wheat during the vegetation period is analyzed in the paper. The accumulation of pigments in the plant depends on the physiological activity, growth and development of the plant, therefore the composition and content of photosynthesis pigments chlorophyll a, b and carotenoids reflect the general condition of the plant. The ratio of chlorophyll a / b for normal photosynthesis activity in the leaves of the plant should be at least 1:3. The object of the research is different varieties of winter wheat (Triticum aestivum L.) - 'Artist', 'Edvin', 'Skagen', 'Bertold' and 'Viola'. Field experiment was carried out at the Experimental Station of Aleksandras Stulginskis University in 2015-2016. Soil type was identified as IDg8 - k (LVg - p - w - cc) - shallow calcareous luvisol (Calc (ar) i - Epihypogleyic Luvisols). Agrochemical parameters of the soil were determined using accepted analytical methods. The content of photosynthesis pigments (chlorophyll a, b and carotenoids) in green leaf mass was determined in 96% ethyl alcohol extract applying spectrophotometric Wettstein method, “Genesys” 6 spectrophotometer. The photosynthesis productivity (Fpr) was calculated according to the formula: Fpr = 2 (M2-M1) / (L1 + L2) T. The accuracy of the data analysis was estimated according to the standard measurement deviation from the mean. The highest content of photosynthesis pigments has been accumulated by winter wheat variety 'Skagen'. The best result has been observed at the end of nodding stage. A lower content of photosynthesis pigments has been found in the leaves of 'Edvin', 'Viola' and 'Artist' varieties. The highest photosynthesis productivity of all winter wheat varieties has been recorded at the end of nodding stage, and decrease of photosynthesis productivity has been observed since milk maturity stage.