In the early through to mid-20th century (before the Second World War), the Jewish population in Samogitian towns was quite abundant; they were generally business owners, and therefore there could have been various relationships between the rural Samogitian farmers and the urban Jews. The paper analyses the material of dialectal texts (recorded in the 1980s through to 2010s) from the ethnolinguistic perspective to find out how the Samogitian attitude towards Jews is reflected in the Samogitian linguistic worldview. The study focuses mainly on the methodology of the Lublin Ethnolinguistic School, in particular in terms of the view that language is directly related to culture, identity, and remembrance. The research revealed that the Jewish ethnic stereotype in the Samogitian linguistic worldview was quite positive, while especially negative evaluation was related to the context of religion.

The article reviews tombstone inscriptions of Klaipėda Region cemeteries of the late 19th to mid-20th c. from a linguistic viewpoint. The inscriptions are German or Lithuanian, less frequently bilingual (in German and Lithuanian on the same tombstone). The greatest attention is paid to the Lithuanian inscriptions, with the focus on their vocabulary and morphology. Moreover, the principal linguistic characteristics of personal names are discussed. KEY WORDS: tombstone inscriptions, epitaphs, morphology, vocabulary, personal names. ANOTACIJA

Straipsnyje aptariama paribinių rytų aukštaičių punktų-Vabalniñko, Dašiškių ir Salãmiesčio-dabartinė situacija, t. y. koks fiksuotinas tarpusavio šnektų (horizontalieji santykiai) ir bendrinės kalbos (vertikalieji santykiai) fonetikos sąveikos rezultatas XXI a. rytų aukštaičių kupiškėnų ir uteniškių paribio šnektose. Analizuojamas gretutinių patarmių-uteniškių ir kupiškėnų-supanašėjimo lygis‚ patarmių ribų mažėjimas / didėjimas ar "persidengimas". Tyrimas (1) rodo, kad šių paribio plotų kalbinių ypatybių raida tiesiogiai priklauso ne nuo kalbinių, o nuo socialinių priežasčių. Stipresni ryšiai su rytine dalimi stiprina uteniškių patarmei būdingesnių ypatybių radimąsi, o sociokultūrinių ryšių plėtojimasis į vakarus lemia stipresnę panevėžiškių bruožų plėtrą. Raktažodžiai: rytų aukštaičių patarmė, uteniškiai, kupiškėnai, panevėžiškiai, paribio šnektos, horizontalieji ir vertikalieji santykiai, stebimasis laikas, fonetinė šnektų kaita ĮVADAS Rytų aukštaičių kupiškėnų ir uteniškių patarmės yra gretiminės, nes jų teritorija susisiekia, be to, svarbu pabrėžti, kad kupiškėnų patarmė yra tarsi "įsiterpusi" į uteniškių plotą (žr. 1 pav.). Šie geografiniai ir lingvistiniai duomenys rodo, kad patarmės yra susijusios kilmės, istorijos, socialiniu, kultūriniu bei kitais aspektais. Intensyvūs tarpusavio (1) Tyrimas atliktas vykdant VLKK finansuojamą projektą "Kupiškėnų, panevėžiškių ir uteniškių paribio šnektos XXI a.: kalbų kontaktų aspektas" (2015 m. vasario 4 d. Nr. 4-4 / 2015). (2) Kalbos ir patarmės salõs terminas aptartas ir patikslintas V. Kardelio [10; prieiga per internetą: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/56/60]. (3) Žinoma, jau esama tyrimų, kuriuose siekiama kuo tiksliau atskleisti tam tikrų patarmių sociolingvistinę situaciją [9, 233-243; prieiga per internetą: http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/ article/view/975/901], tačiau kupiškėnų ir uteniškių patarmių plotai šiuo aspektu tirti labai fragmentiškai. (4) "Being, that can be understood, is language" (cit. iš [8]). (5) Toliau tekste b. k.

Before the Second World War, urban Jewish communities in the Lithuanian ethnographic region of Samogitia were quite large, thus Samogitians and Jews used to maintain rather close contacts. The paper focuses on Samogitians’ view on Jews from an ethnolinguistic perspective, based on lexicographic material. The analysis of speech samples that express this opinion is based on a structural approach to meaning combined with a cognitive one, following from word meaning to sentence meaning. A stereotypical “image” of the Jew is believed to consist of a specific set of certain common characteristics and traits, which is further elaborated by an analysis of linguistic expression. The analysis of stereotypical features is related to the expression of the axiological system. The research revealed that, in the socio-cultural context, the scale of evaluation of the Jewish people included positive, neutral, and negative evaluations, with the prevalence of stereotypes of Jews as of neighbours, people of other religion, foreigners.