This article analyses the correct use of phrases with the verb taikyti. It discusses the semantic structure of the word, and its different interpretations in dictionaries of the Lithuanian language. Data is collected from the ‘Corpus of the Modern Lithuanian Language’, sources about various functional styles, and a survey. It shows the real contemporary usage of the verb taikyti in texts related to health. The correctness of the use of the examples collected is analysed, and special attention is paid to problematic cases that require a more detailed analysis. The research indicates that for some phrases with taikyti which users view as correct, better contextual equivalents can be found.

Anotacija Straipsnyje nagrinėjamas lietuvių kalbos būdvardžio draugiškas, vartojamo įvairiomis reikšmėmis, taisyklingumo klausimas. Aptariamà semantinė šio būdvardžio struktūra ir nevienoda jos interpretacija Dabartinės lietuvių kalbos žodyne ir Lietuvių kalbos žodyne. Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno ir kitų šaltinių duomenimis, patikslinama semantinė būdvardžio draugiškas struktūra, aptariama jo vartojimo perkeltinėmis reikšmėmis problema, taisyklingumo požiūriu vertinamos naujos reikšmės "saugus", "nekenksmingas", "patogus". Remiantis surinkta skirtingų funkcinių stilių medžiaga bei atliktos apklausos duomenimis, parodoma, kokia yra realioji dabartinė būdvardžio draugiškas vartosena ir kad dalis jo junginių, kuriuos kalbos vartotojai paprastai laiko netaisyklingais, nepažeidžia kalbos normos reikalavimų. Aptariamas atsirandančių naujų junginių, pvz., draugiškas restoranas, draugiška kuprinė, (ne)galimumas bendrinėje kalboje. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: būdvardis, žodžio reikšmė, semantinis komponentas, metafora, metonimija, kalbos taisyklingumas.

Anotacija Straipsnyje nagrinėjamas lietuvių kalbos junginių, kuriuose vartojamas veiksmažodis aptarnauti ar jo vediniai, taisyklingumo klausimas. Aptariamà semantinė šių žodžių struktūra ir nevienoda jos interpretacija lietuvių kalbos žodynuose. Remiantis iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno ir kitų šaltinių surinkta skirtingų funkcinių stilių medžiaga bei atliktos apklausos duomenimis, parodoma, kokia yra realioji dabartinė veiksmažodžio aptarnauti (daiktavardžio aptarnavimas) vartosena, taisyklingumo požiūriu analizuojami surinkti pavyzdžiai, dėmesio skiriama probleminiams vartosenos atvejams, kurių interpretacijai reikia platesnės analizės. Tyrimu parodoma, kodėl dalis junginių, kuriuos kalbos vartotojai paprastai laiko netaisyklingais, atitinka kalbos normos reikalavimus ir pagal kokius požymius galima greičiausiai atriboti taisyklingus pavyzdžius nuo netaisyklingųjų.

In the early through to mid-20th century (before the Second World War), the Jewish population in Samogitian towns was quite abundant; they were generally business owners, and therefore there could have been various relationships between the rural Samogitian farmers and the urban Jews. The paper analyses the material of dialectal texts (recorded in the 1980s through to 2010s) from the ethnolinguistic perspective to find out how the Samogitian attitude towards Jews is reflected in the Samogitian linguistic worldview. The study focuses mainly on the methodology of the Lublin Ethnolinguistic School, in particular in terms of the view that language is directly related to culture, identity, and remembrance. The research revealed that the Jewish ethnic stereotype in the Samogitian linguistic worldview was quite positive, while especially negative evaluation was related to the context of religion.

AnotacijaStraipsnyje aptariami lietuviški jūreivystės ir su ja susijusių sričių terminai, kurie kaip pakaitai svetimakilmiams žodžiams siūlomi V. Pakalniškio leidinyje "Laivybos sąvokų aiškinimas" (LSA, 2005) ir neminimi kituose šios srities spaudiniuose. Šie pakaitai analizuojami darybos ir taisyklingumo požiūriu, tiriama, ar jie vartojami kituose populiariausiuose dabartinės kalbos šaltiniuose ir, jei vartojami, ar tokiomis pat reikšmėmis kaip LSA. Nustatoma, kuriuos jūreivystės terminus galima būtų laikyti V. Pakalniškio naujadarais, iš dalies aptariamas LSA teikinių terminologinis (ne)tinkamumas. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: jūreivystės terminas, lietuviškas, svetimakilmis, naujadaras, žodžio reikšmė, kalbos taisyklingumas. AbstractThis article discusses maritime and other navigation-related terms proposed by V. Pakalniškis in his book The Explanation of Navigation Terms (2005). Terms proposed as substitutes to the words of foreign origin but not mentioned in other publications of this field have been researched. The composition and correct usage of these substitutes are analyzed, their use in other highly popular sources have been researched, and in cases of their use, the meanings are compared with other publications. This article determines which maritime terms can be considered as neologisms proposed by V. Pakalniškis and partially discusses the (un)suitability of these proposed terms. KEY WORDS: maritime term, Lithuanian, foreign origin, neologism, meaning of the word, the norm of language.