No abstract

No abstract

AnotacijaStraipsnio tikslas -įvertinus apmokestinimo bazės pasikeitimo įtaką ūkininko ūkio ekonominiam gyvybingumui, nustatyta, kad esminės įtakos apmokestinimo bazės pasikeitimas ūkio ekonominiam gyvybingumui neturi, o valstybei į nacionalinį biudžetą sumokama žymiai daugiau. Siekiant įvertinti apmokestinimo bazės pasikeitimo įtaką ūkių ekonominiam gyvybingumui, straipsnyje pateikiamas apmokestinimo bazės vertinimas pagal du objektus, t.y. pagal ekonominio dydžio vienetą (EDV) ir apmokestinamąsias pajamas. Palyginus apmokestinamąją bazę pagal abu objektus ir apskaičiavus ūkininko ūkio ekonominio gyvybingumo rodiklius, nustatyta, kad, parinkus kitą apmokestinimo bazę -apmokestinamąsias pajamas ūkininko ūkis išlieka ekonomiškai gyvybingas, nors mokesčių našta padidėja žymiai. Tam didesnės įtakos turi ne apmokestinimo bazės parinkimas, o gaunama finansinė parama.Prasminiai žodžiai: apmokestinimo bazė, apmokestinimo principai, ekonominio dydžio vienetas, apmokestinamosios pajamos, ūkininko ūkis, ūkio ekonominis gyvybingumas. ĮvadasLietuvos mokesčių sistema nuo jos sukūrimo patyrė jau ketvirtąją reformą: buvo išplėsta apmokestinimo bazė, panaikintos lengvatos, sumažinti mokesčių tarifai ir pan. Keičiantis šalies ekonomikai ir politinei situacijai, apmokestinimo bazė taip pat turi neišvengiamai keistis.Sukurti gerą mokesčių sistemą rūpi kiekvienai valstybei. Todėl visame pasaulyje mokesčių sistemos yra tobulinamos, ieškant optimaliausių apmokestinimo variantų, kurie geriausiai atitiktų apmokestinimo principus. Todėl vadovaujantis apmokestinimo teisingumo principu nuo 2009 metų žemės ūkio verslo subjektai ir fiziniai asmenys įtraukti į bendrą šalies mokesčių sistemą. Praėjus trims reformos metams galima daryti tam tikrus apibendrinimus apie reformos teisingumą bei tikslingumą. Mokslininkų, tiriančių žemės ūkio apmokestinimą bei jo įtaką ūkių gyvybingumui (V.A. Cosmo (2010) (2012), ir kt.) bei mokesčių mokėtojų (žemės ūkio veikla užsiimančių fizinių ir juridinių asmenų) nuomonė šiuo klausimu sutampa: žemės ūkio verslo įtraukimas į bendrą mokesčių sistemą yra teigiamas reiškinys, tačiau kiekvienais metais besikeičianti jų apmokestinimo sistema daro reformą sudėtingą ir sudaro problemų apskaičiuojant mokesčius. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai valstybinio socialinio (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimų (PSD) įmokų, taip pat gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėjimo tikslais grupuojami pagal keletą kriterijų: jų valdomos žemės ūkio valdos ekonominį dydį, išreikštą ekonominio dydžio vienetais (EDV) bei statusą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atžvilgiu. Skirtingoms grupėms priskirtiems gyventojams nustatytos skirtingos minėtų mokesčių mokėjimų sąlygos.Nuo 2009 m. Lietuvoje atsiradęs mokestinių prievolių dydžio diferencijavimas pagal žemės ūkio valdos ekonominį dydį bei statusą pridėtinės vertės mokesčio atžvilgiu yra palyginti naujas, kuris dar mažai ištirtas, taikomas tik žemės ūkyje, neturi analogų kitose šalyse. Apmokestinimo bazė, kuri mokesčių mokėtojų grupėms tenka skirtinga, reikalauja tyrimo, ar apmokestini...

Straipsnyje nagrinėjama valstybinio socialinio ir privataus pensijų draudimo sistemos Lietuvoje pokyčiai krizės laikotarpiu. Atliktas tyrimas parodė, Lietuvoje pensijos yra vienos mažiausių Europoje, krizės laikotarpiu pensijų draudimo sistemos dalyvių finansinę padėtį labiausia apsunkino šešėlinės ekonomikos padidėjimas ir emigracija, taip pat politikų sprendimas sumažinti įmokų į privačius pensijų dydį. Išskiriamos pensijų sistemos perspektyvos – siekiant sumažinti šešėlinės ekonomikos mąstą rekomenduojama VSDF įmokas padalinti lygiomis dalimis draudėju ir apdraustajam, apriboti politikų sprendimus darant įtaką privataus pensijų draudimo veiklai. Optimalus variantas pensinio aprūpinimo ateityje būtų – fiksuota pensija iš valstybės biudžeto, mokama visiems turintiems minimalų draudimo stažą asmenims, papildoma pensija iš VSDF ir likusi pensija iš privačių pensijų fondų

Retirement benefit plans are the relevant theme in the world and in Lithuania as well. The demographic challenges such as ageing and shrinking labour force cause the problem which usual PAYG system is not able to solve. Whereas this problem is very important in Lithuania simulation of notional defined contribution system is suggested. The influence of new pension system to individuals is analysed in this paper.  The analysis of theoretical works showed that NDC system is defined contribution (DC) system financed as in pay-as-you-go (PAYG) system. This pension scheme is different from others because of it accounting mechanism: contributions of individuals are accumulated on their individual accounts but whereas real capital is not accumulated the balance is notional. All accumulated sum is converted to pension benefit when individuals are at retirement age depending on cohort’s life expectancy. It is said that NDC pension system helps to solve problems such as sensitivity to changes in economic growth, decreasing volume of savings or create a better link between contributions and benefits.  Nevertheless it is recognized that benefit return in NDC pension system is less than in usual defined contribution system. The results of simulation have showed that notional defined contribution system in Lithuania would not be the way out from problems in pension system. The system would be balanced in 30-year period and indexation would be acceptable for individuals but from 2040 interest rate would be reduced by the relevant part of the balance ratio. Depending on the changes in interest rate from 2040 notional capital would be less than all sum of contribution paid and it would negatively impact individuals’ finances. It was found that the more years individuals spend in labour market the bigger capital they accumulate and the bigger benefit get when they are at retirement age. Nevertheless it was noticed that replacement rate would be approximately 25 percent and it would not be adequate for the required use of retirees.