This article is aimed to address the issue of sustainable economic development assessment in family farms. A complex methodology of family farm sustainable economic development assessment based on the family farm sustainable economic development index has been created following analysis of family farm sustainable economic development assessment methodologies, which are proposed by scientists and used in practice. The Kruskal-Wallis test and hierarchical cluster analysis were used to check the relevance of the index in family farm sustainable economic development assessment. The index value range was calculated using descriptive statistics. The characteristics of the index allow creating models for family farm sustainable economic development classification types based on k-means clustering. The family farms were classified into nine types. Examples of Lithuanian family farms were provided to demonstrate practical applications of the index. Furthermore, analysis of Lithuanian family farm sustainable economic development types by specialisation enabled to identify the main reasons for the existing situation in the farms.

No abstract

AnotacijaŪkių ekonominio gyvybingumas ir jo vertinimas pastaraisiais metais tapo itin aktualiu klausimu tiek mokslininkų tyrimuose, tiek žemės ūkio politiką formuojančių asmenų tarpe, akcentuojant pagrindinę problemą -ūkio valdymo sprendimams priimti ir veiklos perspektyvoms numatyti tinkamos ekonominio gyvybingumo kompleksinio vertinimo metodikos nebuvimą. Todėl šiame tyrime išanalizavus šeimos ūkių ekonominio gyvybingumo vertinimo metodikų trūkumus, sudarytas šeimos ūkio ekonominio gyvybingumo kompleksinis indeksas ir empiriškai patikrintas jo pritaikomumas Lietuvos atveju. Indeksas sudarytas iš ekonominio efektyvumo ir mokumo subindeksų. Siekiant šio tikslo remtasi mokslinės literatūros analize ir sinteze, dedukcijos ir indukcijos bei kitais bendraisiais moksliniais tyrimo metodais. Šeimos ūkio ekonominio gyvybingumo kompleksinis indeksas sudarytas remiantis ankstesniais moksliniais tyrimais ir operacionalizacijos metodu. Empirinio tyrimo metodika parengta, remiantis duomenų normalizavimo, patvirtinančiosios faktorinės analizės, faktorinės duomenų analizės, koreliacinio ir regresinio ryšio analizės, aprašomosios statistikos metodais. Empirinio tyrimo duomenys interpretuoti pagal Lietuvos augalininkystės krypties šeimos ūkių 2010 m. ir 2012 m. duomenis naudojant daugialypės tiesinės regresijos analizės metodą bei lyginamąją analizę. Nustatyta, kad 2010 m. augalininkystės krypties ūkiuose vyravo labai dideli silpno ekonominio gyvybingumo ūkiai. Šiuose ūkiuose buvo didelės šeimos narių darbo apimtys, kas galėjo įtakoti jų ekonominio efektyvumo ir mokumo rodiklių gerėjimą, nes 2012 m. augalininkystės ūkiuose situacija pagerėjo ir vyravo vidutinio gyvybingumo ūkiai. Tyrimo metu nustatytas tiesioginis ir atvirkštinis ryšys. Tiesioginis ryšys nustatytas tarp šeimos ūkio ekonominio gyvybingumo indekso ir ekonominio efektyvumo subindekso, o atvirkštinis ryšys tarp šeimos ūkio ekonominio efektyvumo ir mokumo subindekso. Šeimos ūkio ekonominio gyvybingumo indeksas ir ekonominio efektyvumo subindeksas didėjo didėjant šeimos narių darbo apimčiai ūkiuose, o mokumo subindeksas didėjo mažėjant ūkio dydžiui.Reikšminiai žodžiai: ekonominio gyvybingumo indeksas, šeimos ūkis, kompleksinis vertinimas. JEL kodai: Q12. ĮvadasPastaraisiais dešimtmečiais padidėjo mokslininkų ir žemės ūkio politiką formuojančių asmenų susidomėjimas ūkių ekonominio gyvybingumo vertinimo ir jo metodologijos klausimais. Ūkių ekonominis gyvybingumas dažnai minimas vyriausybių, bendruomenių ir ūkių tiksluose. Vyriausybių tiksluose ūkio ekonominio gyvybingumo vertinimas aktualus skirstant paramą žemės ūkiui ir siekiant tikslingo paramos panaudojimo bei priimant politinius sprendimus. Anot Adelaja ir kt. (2007), ūkininkaujantieji, kurie jaučiasi atsakingi ir geba sėkmingai dalyvauti globalioje ekonomikoje, prisideda prie kaimo vietovių stiprinimo, kuria darbo vietas regione, gerina bendrąją šalies žemės ūkio valdų struktūrą, žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimą, generuoja daugiau pajamų. Ūkių ekonominio gyvybingumo vertinimo būtinybę pabrėžia Scott...

No abstract

Žemės ūkio subjektų gyvybingumo klausimas yra svarbus visame pasaulyje. Todėl mokslinė problema – įvertinti verslumo veiksnių įtaką ūkių ekonominiam gyvybingumui, identifikuoti svarbiausius ekonominį gyvybingumą apibūdinančius veiksnius ir ūkius suklasterizuoti pagal atrinktus verslumo veiksnius, išlieka aktuali ir yra nagrinėjama šiame straipsnyje. Verslumo sąvoka suformuluota atsižvelgiant į užsienio ir Lietuvos autorių dažniausiai pateiktas ir jose dominavusias su pelnu siejamas koncepcijas. Išanalizavus mokslinę literatūrą nustatyta, kad svarbiausi verslumą sudarantys veiksniai yra ekonominiai, kurie sujungia gamybos veiksnius (kapitalą, darbą ir gamtinius išteklius), todėl koreliacinės analizės pagalba, nustatytas daugumos veiksnių ryšio stiprumas ir reikšmingumas ūkių ekonominiam gyvybingumui vertinti. Klasterinė analizė atlikta pagal atrinktus verslumo veiksnius ir ūkiai suklasterizuoti į verslius ir neverslius. Nustatyta, kad neverslių ūkių Lietuvoje yra keturis kartus daugiau negu verslių, o jų turimos žemės plotas yra žymiai mažesnis negu versliuose ūkiuose, tačiau ekonominis ūkio pelnas yra aukštesnis - neversliuose ūkiuose. Tai reiškia, kad geriausias ūkio ekonominis gyvybingumo rodiklis pasiekiamas tada, kai apsirūpinimas kapitalu, darbo jėga, atitinka ūkio dirbamos žemės plotą ir gamybos mastus. Didinant ūkių gyvybingumą nebūtina stambinti ūkius, orientuojančius į kapitalo ūkius, tačiau labai svarbu racionalus ūkio dydžio, turimo kapitalo ir darbo jėgos santykis.