Ūkių ekonominį gyvybingumą lemiančių veiksnių vertinimas Lietuvos ūkininkų ūkių pavyzdžiu

Savickienė, Jūratė; Slavickienė, Astrida

doi:10.6001/zemesukiomokslai.v19i1.2237

Cited by 4 publications

(4 citation statements)

References 2 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…N. Jurkėnaitė (2012) nurodo, kad Lietuvos ūkininkų ekonominis gyvybingumas sumažėjo (2004)(2005)(2006)(2007)(2008)(2009)(2010) ir ūkininkavimas tapo mažiau patraukliu verslu. Ekonomistų teigimu, naujasis paramos etapas, prasidėsiantis 2014 m., gali ir toliau didinti žemės ūkio gamintojų veiklos tęstinumo riziką, kadangi pagrindinis veiksnys, teigiamai veikiantis ūkių ekonominio gyvybingumo rodiklius, yra gamybos subsidijos (Savickienė, Slavickienė, 2012).…”

Section: Teorinės Rizikos Veiksnių Tyrimo Prielaidosunclassified

Rizikos Veiksnių Aktualumas Lietuvos Žemės Ūkio Produktų Gamintojams

Kozlovskaja¹

2021

Regional Formation and Development Studies

View full text Add to dashboard Cite

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (Lietuva)ANOTACIJA Žemės ūkio produktų gamintojai susiduria su daugeliu rizikos veiksnių. Dėl didelės Lietuvos žemės ūkio gamintojų gyvybingumo priklausomybės nuo gaunamos paramos svarbu tirti, kokie rizikos veiksniai jiems ypač aktualūs. Tokie tyrimai anksčiau nebuvo atliekami. Šiuo tyrimu siekta nustatyti rizikos veiksnių svarbą šalies žemės ūkio produktų gamintojams ir siūlyti žemės ūkio gamybos palaikymo priemones, kurios galėtų mažinti patiriamą riziką. Išanalizavus dažniausiai tyrinėtus rizikos veiksnius ir jų grupavimo metodikas, parengtas klausimynas ir pasirinktas rizikos veiksnių grupavimo būdas. Rizikos veiksnių svarba vertinta gautoms reikšmėms priskiriant rangus. Tyrimu patvirtinta hipotezė, kad ypač aukštas žemės ūkio veiklos rizikingumas visų pirma kyla dėl priklausomybės nuo gamtos jėgų. Nustatyta, kad svarbiausias rizikos veiksnys yra žemės išteklių tinkamumas, pakankamumas ir pasiekiamumas. Kitas veiksnys pagal svarbą -įstatymų ir norminių aktų tinkamumas, jų kaita. Vidinės aplinkos rizikos veiksniai yra mažiausiai svarbūs. Įvairaus dydžio ir veiklos ūkiai sprendžia skirtingas problemas. Ūkininkų mokymuose svarbu daugiau dėmesio skirti prognozavimui, starteginiam valdymui ir veiklos planavimui. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: rizikos veiksniai, žemės ūkio gamybos palaikymo priemonės.JEL KLASIFIKACIJA: Q12, Q14, Q15, Q18 ĮvadasŽemės ūkis yra ypač didelės rizikos gamybos sektorius. Mokslininkai yra atlikę keletą žemės ūkio gamintojų nuomonės tyrimų, kuriais siekta nustatyti, kokiais būdais žemės ūkio produktų gamintojai linkę valdyti savo riziką (Isik, Khana, 2003; Toledo, Engler, 2008). Lietuvos žemės ūkio gamintojų nuomonė dėl patiriamų rizikų ir naudojamų rizikos valdymo būdų kol kas netirta. Dėl didelės Lietuvos žemės ūkio subjektų gyvybingumo priklausomybės nuo gaunamos paramos svarbu tirti, kokie rizikos veiksniai jiems yra aktualūs. Visos grėsmės dėl įvairių apribojimų negali būti valdomos. Rizikos veiksnių skirstymas pagal jų svarbą, remiantis žemės ūkio gamintojų nuomone, leistų pasiūlyti efektyvesnius rizikos valdymo būdus, kurie sudarytų sąlygas didinti ūkių konkurencingumą ir gyvybingumą bei mažinti jų priklausomybę nuo paramos. Atliktas tyrimas leistų patvirtinti hipotezę, kad ypač didelį žemės ūkio veiklos rizikingumą visų pirma lemia priklausomybė nuo gamtos jėgų, ypač, kaip pabrėžia daugelis autorių, nuo orų nepastovumo.Tikslas. Nustatyti rizikos veiksnių svarbą šalies žemės ūkio produktų gamintojams ir teikti siūlymų dėl to, kokios žemės ūkio gamybos palaikymo priemonės leistų išvengti ar sumažinti neigiamas rizikos veiksnių įtakos pasekmes.Objektas. Lietuvos žemės ūkio produktų gamintojų nuomonė dėl jų patiriamos rizikos. Tyrimo metodai. Išanalizavus dažniausiai tyrinėtus rizikos veiksnius ir jų grupavimo metodikas, parengtas klausimynas ir pasirinktas rizikos veiksnių grupavimo būdas. Visų pirma rizikos veiksniai suskirstyti atsižvelgiant į tai, jie veikia gamintojo išorinėje ar vidinėje aplinkoje. Išorinės aplinkos veiksniai toliau

show abstract

Section: Teorinės Rizikos Veiksnių Tyrimo Prielaidosunclassified

Rizikos Veiksnių Aktualumas Lietuvos Žemės Ūkio Produktų Gamintojams

Kozlovskaja¹

2021

Regional Formation and Development Studies

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Praėjus trims reformos metams galima daryti tam tikrus apibendrinimus apie reformos teisingumą bei tikslingumą. Mokslininkų, tiriančių žemės ūkio apmokestinimą bei jo įtaką ūkių gyvybingumui (V. Savickienė (2012), ir kt.) bei mokesčių mokėtojų (žemės ūkio veikla užsiimančių fizinių ir juridinių asmenų) nuomonė šiuo klausimu sutampa: žemės ūkio verslo įtraukimas į bendrą mokesčių sistemą yra teigiamas reiškinys, tačiau kiekvienais metais besikeičianti jų apmokestinimo sistema daro reformą sudėtingą ir sudaro problemų apskaičiuojant mokesčius.…”

Section: įVadasunclassified

“…Kiekvieno ūkininko ūkio pagrindinis tikslas -ne tik pasigaminti šeimai reikalingą žemės ūkio ir maisto produktų kiekį, bet ir gauti pakankamai pajamų, kad jos garantuotų normalų šeimos pragyvenimo lygį bei leistų toliau plėtoti numatytų veiklos tikslų (Savickienė, Slavickienė, 2012).…”

Section: Lentelė ūKininko ūKio Mokestinės Prievolės Pagal Valdos Ekounclassified

“…Lietuvai įstojus į ES, geresnės tapo ūkininkų ūkių apsirūpinimo finansiniais išteklias galimybės, nes buvo modernizuojamos gamybos technologijos, ūkiai pasiekė geresnių rezultatų ir kartu su finansine parama augo ir žemės ūkio produktų gamintojų bendroji produkcija (Savickienė, Slavickienė, 2012). 2011 m. gamybos subsidijų ir grynojo pelno santykis vidutiniškai svyravo nuo 31 proc.…”

Section: Lentelė ūKininko ūKio Mokestinės Prievolės Pagal Valdos Ekounclassified

See 1 more Smart Citation

Apmokestinimo Bazės Įtaka Ūkio Ekonominiam Gyvybingumui

Slavickienė¹,

Savickienė²

2012

Science and Studies of Accounting and Finance: Problems and Perspectives

Self Cite

View full text Add to dashboard Cite

AnotacijaStraipsnio tikslas -įvertinus apmokestinimo bazės pasikeitimo įtaką ūkininko ūkio ekonominiam gyvybingumui, nustatyta, kad esminės įtakos apmokestinimo bazės pasikeitimas ūkio ekonominiam gyvybingumui neturi, o valstybei į nacionalinį biudžetą sumokama žymiai daugiau. Siekiant įvertinti apmokestinimo bazės pasikeitimo įtaką ūkių ekonominiam gyvybingumui, straipsnyje pateikiamas apmokestinimo bazės vertinimas pagal du objektus, t.y. pagal ekonominio dydžio vienetą (EDV) ir apmokestinamąsias pajamas. Palyginus apmokestinamąją bazę pagal abu objektus ir apskaičiavus ūkininko ūkio ekonominio gyvybingumo rodiklius, nustatyta, kad, parinkus kitą apmokestinimo bazę -apmokestinamąsias pajamas ūkininko ūkis išlieka ekonomiškai gyvybingas, nors mokesčių našta padidėja žymiai. Tam didesnės įtakos turi ne apmokestinimo bazės parinkimas, o gaunama finansinė parama.Prasminiai žodžiai: apmokestinimo bazė, apmokestinimo principai, ekonominio dydžio vienetas, apmokestinamosios pajamos, ūkininko ūkis, ūkio ekonominis gyvybingumas. ĮvadasLietuvos mokesčių sistema nuo jos sukūrimo patyrė jau ketvirtąją reformą: buvo išplėsta apmokestinimo bazė, panaikintos lengvatos, sumažinti mokesčių tarifai ir pan. Keičiantis šalies ekonomikai ir politinei situacijai, apmokestinimo bazė taip pat turi neišvengiamai keistis.Sukurti gerą mokesčių sistemą rūpi kiekvienai valstybei. Todėl visame pasaulyje mokesčių sistemos yra tobulinamos, ieškant optimaliausių apmokestinimo variantų, kurie geriausiai atitiktų apmokestinimo principus. Todėl vadovaujantis apmokestinimo teisingumo principu nuo 2009 metų žemės ūkio verslo subjektai ir fiziniai asmenys įtraukti į bendrą šalies mokesčių sistemą. Praėjus trims reformos metams galima daryti tam tikrus apibendrinimus apie reformos teisingumą bei tikslingumą. Mokslininkų, tiriančių žemės ūkio apmokestinimą bei jo įtaką ūkių gyvybingumui (V.A. Cosmo (2010) (2012), ir kt.) bei mokesčių mokėtojų (žemės ūkio veikla užsiimančių fizinių ir juridinių asmenų) nuomonė šiuo klausimu sutampa: žemės ūkio verslo įtraukimas į bendrą mokesčių sistemą yra teigiamas reiškinys, tačiau kiekvienais metais besikeičianti jų apmokestinimo sistema daro reformą sudėtingą ir sudaro problemų apskaičiuojant mokesčius. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai valstybinio socialinio (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimų (PSD) įmokų, taip pat gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėjimo tikslais grupuojami pagal keletą kriterijų: jų valdomos žemės ūkio valdos ekonominį dydį, išreikštą ekonominio dydžio vienetais (EDV) bei statusą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atžvilgiu. Skirtingoms grupėms priskirtiems gyventojams nustatytos skirtingos minėtų mokesčių mokėjimų sąlygos.Nuo 2009 m. Lietuvoje atsiradęs mokestinių prievolių dydžio diferencijavimas pagal žemės ūkio valdos ekonominį dydį bei statusą pridėtinės vertės mokesčio atžvilgiu yra palyginti naujas, kuris dar mažai ištirtas, taikomas tik žemės ūkyje, neturi analogų kitose šalyse. Apmokestinimo bazė, kuri mokesčių mokėtojų grupėms tenka skirtinga, reikalauja tyrimo, ar apmokestini...

show abstract

Kooperacijos Reikšmė Ūkininkų Ūkių Veiklos Efektyvumui

Makutėnas

Šukienė

2017

Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development

View full text Add to dashboard Cite

Visuomenėje vykstantys ekonominiai ir socialiniai pokyčiai kelia naujus iššūkius ūkinin-kams ir jų veiklai, todėl ūkininkų kooperavimas į žemės ūkio kooperatyvus tampa neišvengiama šių laikų kasdienybe. Pastebėtina, jog ūkininko ūkio veikla turi būti efektyvi ir tapti ne tik paties ūki-ninko, bet ir kooperatyvo, kuriam jis priklauso, siekiu. Todėl šiuolaikinėmis nuolat besikeičiančio-mis sąlygomis žemės ūkio kooperatyvas tampa instrumentu, padedančiu ūkininkui prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir vykdyti savo veiklą efektyviai. Tyrimo tikslas -išanalizavus kooperacijos reikšmę, parinkti rodiklių sistemą ūkininkų ūkių veiklos efektyvumui įvertinti. Tyrimo metodika: išanalizuoti 1995-2015 m. moksliniai straipsniai, nagrinėjantys kooperacijos reikšmę ūkininkų ūkių veiklai, ūkių veiklos efektyvumo vertinimo metodus, rodiklius ir sistemas. Remiantis atlikta analize, vertinant ūkininko ūkio veiklos efektyvumą kooperacijos kontekste, parinkta subalansuotų rodiklių sistema, apimanti keturis kriterijus: ūkio finansus, vidaus verslą, klientus ir inovacijas.Raktiniai žodžiai: kooperacija, subalansuotų rodiklių sistema, ūkininkų ūkių veiklos efektyvumas, žemės ūkio kooperatyvas.JEL kodai: D11, D19.

show abstract

Ūkių ekonominį gyvybingumą lemiančių veiksnių vertinimas Lietuvos ūkininkų ūkių pavyzdžiu

Cited by 4 publications

References 2 publications

Rizikos Veiksnių Aktualumas Lietuvos Žemės Ūkio Produktų Gamintojams

Rizikos Veiksnių Aktualumas Lietuvos Žemės Ūkio Produktų Gamintojams

Apmokestinimo Bazės Įtaka Ūkio Ekonominiam Gyvybingumui

Kooperacijos Reikšmė Ūkininkų Ūkių Veiklos Efektyvumui

Contact Info

Product

Resources

About