Filtering of the measurement signals using digital brick-wall comb filters in frequency domain developed by the authors and measurement of the settling times of DACs are discussed in this paper. Results of the investigations made have shown that digital brick-wall comb filters are capable of reducing noise level by 10 times while keeping measurement signal undistorted. Investigation of the developed settling time measurement algorithm has determined influence of the internal noise of the sampling converter, noise of the transmission line, ADC and other sources of noise to the settling time measurement errors. It has been proved that by using the earlier developed measurement converter and the proposed digital filtering of the DAC signal it is possible to measure settling times of 12-14 bit DACs.

Reikšminiai žodžiai: aukštosios technologijos, bendroji sistemų teorija, socialinės sistemos, sisteminis mąstymas, nacionalinės inovacijų sistemos, atviros sistemos, tarptautinė vadyba. ĮvadasŠio straipsnio tyrimo objektas -tarptautinėje verslo aplinkoje vykstantys aukštųjų technologijų kūrimo, sklaidos ir įgyvendinimo procesai, kurie pasižymi kompleksiniais ryšiais bei dinamiškumu, todėl bus analizuojami taikant sistemų teorijas. Straipsnyje pristatomas problemos aktualumas, pateikiant antrinius duomenis, apibūdinančius Lietuvos situaciją Europos regiono ir pasaulio inovacijų efektyvumo vertinimo kontekste. Apibendrinus sistemų teorijas bei taikant sisteminio projektavimo metodą, pateikiamas aukštųjų technologijų kūrimo, sklaidos ir įgyvendinimo vertės grandinės socialinės sistemos koncepcinis modelis. Socialinei sistemai būdingas grįžtamasis ryšys, kur reguliatoriaus, t. y. valdančios posistemės, vienas iš elementų, yra minėtieji inovacijų vertinimo kriterijai, kurie pasitelkiami, formuojant Lietuvos inovacijų ir pažangos politiką. Tolimesniuose tyrimuose, inovacijų efektyvumo vertinimo kriterijus planuojama išanalizuoti priežastinių kilpų diagramomis, nustatant priežasties ir pasekmės ryšius, identifikuojant galimas pasekmes Lietuvos inovacijų sistemai bei įvertinant grįžtamojo ryšio poveikį atskirai kiekvienai valdomajai posistemei: kūrimo, sklaidos ir įgyvendinimo. Šis modelis vėliau bus taikomas tiriant inovacijų sistemą, kaip atvirą sistemą, nes šiuo metu nacionalinės inovacijų sistemos pagrinde analizuojamos, kaip uždaros sistemos, nevertinant jų ryšių su kitomis nacionalinėmis sistemomis ir tarptautinės vadybos vaidmens plėtojant atviras nacionalines inovacijų sistemas.Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriaus raidos problematika Aukštosios technologijos apibrėžiamos kaip žinių kapitalas, reikalingas naujiems produktams ir procesams sukurti. Aukštųjų technologijų kūrimo, sklaidos ir įgyvendinimo procesui būdingas spartus žinių atsinaujinimas, kuriam reikalingi nepertraukiami moksliniai tyrimai ir sąlygos technologijų sklaidai ir įsisavinimui. Technologijų modernizavimo kitimo greitis lemia aukštųjų technologijų sektoriaus apibrėžimo sudėtingumą ir apsunkina statistinių duomenų surinkimą. Plačiai taikoma Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pasiūlyta technologijų klasifikavimo metodologija (OECD 2011), pagal kurią gamybos industrijos, atsižvelgiant į investicijų intensyvumą į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), sugrupuotos į aukštųjų technologijų, vidutinių aukštųjų technologijų, vidutinių žemųjų technologijų ir žemųjų technologijų. Lietuvos respublikos mokslo ir studijų įstatyme (2009), moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra (MTEP) apibrėžta, kaip sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas.

No abstract

No abstract

Research purpose. High technology creation, as a rule, requires national support systems although the flow of the created value in an international level is unexplored. The national innovation systems are becoming globalized; thus the distinct process of creation, dissemination and implementation of high technologies is becoming globally fragmented and therefore the added value distribution within the global value chain (GVC) should be investigated. Design/Methodology/Approach. The brief and extensive academic literature review dedicated to high technology creation is introduced, although the empirical investigation is narrowed to the scientific research and development sector, depicted as M72 by NACE statistical classification. Thus empirical research design is based on the sectoral level data, considering M72 sector as the main economic activity for high technology creation. The data for the comparative analysis of countries is retrieved from the 2014 world input–output data (WIOD) which enables to exclude double counting of added value inherent for the convenient import and export data and holds information of intermediate and final consumption of added value within a country and between different countries. The descriptive statistic based on WIOD data is provided and further prescriptive statistics for the data interpretation is conducted. While developing the predictive models, the number of investigated countries varies while the data for M72 sector is not available for all countries provided in WIOD and including to the model basic science and technology indicators as independent variables, retrieved from the Organisation for Economic Co-operation and Development database, the number of countries reduced additionally, also due to the data shortage. Findings. The key result is the provided methodology for the positioning of the countries evaluating the involvement in the upstream and downstream GVC processes, hereby introducing new indicators that may have an impact on the sector’s performance. Originality/Value/Practical implications. The evaluation of high technologies creation performance would provide insights into the international management and innovation policies, and the matrix concept for the positioning countries by the pattern of involvement to the GVCs could be applied to other sectors.