Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, kaip aukštųjų mokyklų trečių kursų studentai vertina savo sveikatą ir nustatyti sveikos gyvensenos įpročių dažnį. 2000 m. apklausta 220 studentų: 80 studijuojančių Vytauto Didžiojo universitete (VDU), 60 Kauno technologijos universitete (KTU), 40 Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA) ir 40 kitose aukštosiose mokyklose studijuojančių biomedicinos krypties mokslus (KTG). Studentų apklausa parodė, kad dauguma jų save laikė visiškai sveikais (60,3%) arba pakankamai sveikais (34,6%). Panašiai savo sveikatą vertino vaikinai ir mer-ginos. Daugiau save sveikais laikė LKKA ir VDU nei KTU ir KTG studentų (p < 0,05). Nepaisant geros nuomonės apie savo sveikatą, kas dešimtas studentas per paskutinius 6 mėnesius dažniau nei kartą per savaitę, o kas trečias beveik kiekvieną mėnesį jautė vieną ar kitą psichosomatinį negalavimą. Tai rodo, kad savo sveikatą studentai vertino nepakankamai atsakingai. 34,5% apklaustųjų žinių apie sveiką gyvenseną pakako, dažniausiai jas gavo iš žinias-klaidos. Ne visų studentų sveikos gyvensenos įpročiai teigiami. Pakankamai fi ziškai aktyvių buvo 22% trečiakursių, aktyvesni vaikinai nei merginos, LKKA ir KTU studentai (p < 0,05). 41,4% apklaustųjų nerūkė, 25,7% nebuvo gėrę ligi apsvaigimo. Daugiau nerūkančių buvo merginų nei vaikinų, LKKA ir KTG studentų (p < 0,05). Studijos veikė studentų psichinę savijautą: 19% buvo sunku gyventi, 17,3% — dažnai pasimetę, 3,2% teigė, kad gyventi neįdomu ir pan. Daroma išvada, kad studentų sveikata ir sveika gyvensena priklauso nuo jų lyties ir studijų krypties.

Pastaraisiais metais keičiasi požiūris į širdies veiklą. Laikoma, kad širdis ne tik užtikrina kraujotaką, bet taip pat siunčia nervinę, humoralinę, elektromagnetinę informaciją, sujungia kūno judesių, proto, emocijų ir dvasios bendravimą (Lacey J., Lacey B., 1978; Armour, Ardel, 1994; Goleman, 1995; Childre, Martin, 1999). Nustatyta, kad širdies ritmo greitis ir variabilumas jautriai reaguoja į protinį krūvį (Hjortskov et al., 2004; Wang et al., 2005). Tyrimų apie širdies pokyčius atliekant protinį darbą ir ryšį su fi ziniu krūviu neaptikome.Tyrimo tikslas — ištirti sportuojančių ir nesportuojančių merginų širdies ritmo dažnio ir variabilumo bei protinio darbingumo pokyčius po standartizuoto fi zinio krūvio.Tiriamąjį kontingentą sudarė dvi grupės: 10 sportuojančių ir 8 nesportuojančios merginos, kurių amžiaus vidurkis 23 metai. Tyrimas buvo atliekamas 2003 metais Lietuvos kūno kultūros akademijos Fizinių galimybių centre. Tyrimo trukmė 30 minučių. Visą tyrimo laiką registruota nenutrūkstamo ryšio elektrokardiograma-ritmograma, duomenis fi ksuojant pagal matematinio modelio programą kompiuteryje (Vainoras, 2002). Analizuoti šie širdies ritmo ir variabilumo parametrai: širdies ritmo medianas ms; standartinis ritmo variabilumas — dispersija RR ms; standartinis širdies ritmo variabilumas procentais — RR dispersija %; širdies ritmo variabilumas, lyginant vieno RRj ir kito širdies ciklo trukmę ms — RR (j + 1) dispersija ms; širdies ritmo variabilumas, lyginant vieno (RRj) ir kito širdies ciklo trukme procentais — RR (j + 1) dispersija %. Prieš standartizuotą fi zinį krūvį (150 W) ir po jo tiriamosios atlikdavo protinio darbingumo testą (Grinienė, Vaitkevičius, 1998). Analizuotas protinio darbo intensyvumas (peržiūrėtas ženklų skaičius per 4 min), darbo tikslumas (bendras padarytų klaidų skaičius — 500 ženklų) ir produktyvumo koefi cientas Q pagal formulę Q = (a / 10) 2  / (a / 10) + b, čia a — peržiūrėtų ženklų skaičius, b — padarytų klaidų skaičius.Širdies ritmo rodiklių analizė parodė, kad po standartizuoto fi zinio krūvio sportuojančių ir nesportuojančių merginų širdies susitraukimų dažnis ir variabilumas, nors ir pakluso bendram kaitos darbingumui, bet savo dydžiais skyrėsi. Širdies ritmo rodikliai prieš fi zinį krūvį abiejų grupių merginų buvo panašūs. Prieš fi zinį krūvį atlikus testą abiejų grupių merginų protinio darbingumo rodiklių pokyčiai nesiskyrė, jos dirbo panašiu intensyvumu, tikslumu ir produktyvumu. Po standartizuoto fi zinio krūvio sportuojančių merginų širdies ritmo dažnio ir variabilumo rodikliai grįžo į pradinį lygį greičiau nei nesportuojančiųjų. Sportuojančių merginų protinio darbo intensyvumas, tikslumas ir produktyvumas po standartizuoto fi zinio krūvio atliekant testą patikimai pagerėjo, o nesportuojančiųjų — nepakito. Po standartizuoto fi zinio krūvio sportuojančių merginų širdies ritmo ir variabilumo rodiklių grįžimas į pradinį lygį buvo susijęs su protinio darbo rodiklių pagerėjimu. Nesportuojančių merginų širdies darbo ir variabilumo lėtesnis rodiklių grįžimas į pradinį lygį po standartizuoto fi zinio krūvio jų protinio darbingumo neskatino.

In recent years Lithuania has been changing its education policies as regards pupils with special needs in agreement with the new legal acts regulating these needs and the ways of meeting them. Aim of the study was to analyse the diversity of disorders of students with special needs who are integrated into general schools of Kaunas and to find their health care possibilities and integration. Methods. The data were collected at 77 Kaunas general schools in the year 2010 on the distribution of pupils by age, the nature of integration and curriculum as well as according to the medical documentation and corrective intervention reports on the health of pupils with special needs. Results. In 2010, all pupils with special needs studied at general secondary schools according to the programmes meeting their potentiality. The number of pupils with special needs is bigger among younger learners. Most pupils had speech and communication disorders; most of them were in primary grades. Other health disorders were typical of pupils with special needs. Their diversity by age was insignificant; more pupils had mental disorders and specific cognition problems, and less suffered chronic disorders. In each school, education and assistance in corrective help to pupils with special needs were provided not only by teachers, but also by special health care professionals. Achievements in improving speech and communication skills reflects well-organized work. Conclusions. Despite achievements in working with pupils with special needs, some problems, such as poor accommodation to the school environment, lack of adapted methodological tools should be solved.

Correspondence to E. Grinienė,

Research  background  and  hypothesis.  The  society  is  concerned  not  only  about  worsening  student  health, but also medically unexplainable psychosomatic complaints which can be the risk factor for various health and behavioural problems (WHO, 2006). Research aim was to determine the dependence of psychosomatic complaints experienced by 10–15-year-old students on their physical activity, age and gender. Research methods. With reference to the international questionnaire of student health and lifestyle (WHO, 2006), a questionnaire containing 31 questions was constructed for the research. Its answers about physical activity were coded from 1 – never to 5, 7, 8 – different variants of often. The questionnaire survey was conducted in February, 2012, in two schools of Kaunas city. The research participants were 293 V–VIII-grade 10–15-year-old students. The answers were analysed with reference to students’ physical activity, age and gender. Research  results.  Most  respondents  were  moderately  or  intensively  physically  active:  more  of  them  were younger (10–12 years) than older (13–15 years), and there were more boys than girls. The students often exercised and did sports individually. Health self-assessment as good or even perfect was demonstrated by most physically active students. During the last 6 months they more rarely felt various psychosomatic complaints, especially related to negative emotions. Students of low physical activity felt more various psychosomatic complaints. Conclusion. Physically more active students rarely experienced psychosomatic complaints, which show that physical activity is a significant factor reducing negative psychosomatic emotions.