Summary. The objective of the present study was to investigate the prevalence and severity of early childhood caries (ECC) and severe early childhood caries (S-ECC) in (SD, 0.2). The prevalence of S-ECC was 6.5% with a mean dmft of 7.8 (SD, 0.1) and dmfs of 18.1 (SD, 0.6). A significantly higher percentage of children developed S-ECC when they were breast-fed for a period longer than one year, were sleeping with a bottle containing carbohydrates during the night, or were allowed to sip from a bottle either going to sleep or during the day. A significantly higher percentage of mothers having caries-free children knew about risk factors of S-ECC and started tooth brushing after the eruption of the first tooth.There was no significant difference between the groups regarding the use of fluoride toothpaste.Conclusions. Improper infant bottle-feeding habits and no tooth brushing were found to be significant for the development of S-ECC among 3-year-old Lithuanian children.

Greater attention to children's dental care as well as keeping their teeth healthy was paid by the parents with a high educational level and sufficient income.

This study showed a relatively high prevalence of dental caries. The existing differences of caries experience between the urban and the rural areas as well as between the counties could be influenced by the socioeconomic differences in the country.

The results of our study showed that the periodontal and oral hygiene status of 18-year-old Lithuanian population could be characterized as poor. In total, 77.1% of the study participants were found to have periodontal conditions such as gum bleeding, dental calculus, and shallow pockets. The anterior teeth of the mandible were most frequently affected.

ĮvadasDantų ėduonis -viena labiausiai paplitusių burnos ligų, pažeidžiančių vaikų kramtomąjį aparatą. Ši liga būdinga visiems vaikų amžiaus tarpsniams ir yra neatsiejama nuo bendrosios organizmo būklės. Vaikų burnos ligos, ypač ėduonis, paplitusios visame pasaulyje, tačiau jų intensyvumas įvairiose populiacijose skiriasi (1).Lietuvoje atlikti epidemiologiniai tyrimai parodė, kad 12 metų vaikų dantų ėduonies intensyvumas, išreiškiamas KPI (ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų skaičius, tenkantis vienam individui) indeksu, svyruoja nuo 1,9±2,1 iki 4,5±3,8 (2). Ėduonis dažniausiai pažeidžia dantų paviršiuje esančias vageles ir duobeles. Įvairių šalių mokslininkų duomenimis, šios lokalizacijos ėduonis sudaro 50-88 proc. visų vaikų ir paauglių dantų ėduonies atvejų (3-5). Lietuvoje ši tendencija taip pat pastebima: net 69,4 proc. 7-8 metų vaikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių yra pažeisti ėduonies (6).Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad pastangos išsaugoti burnos sveikatą būtų kur kas vaisingesnės, jei būtų kontroliuojamas nuolatinių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies atsiradimas (7). Siekiant išvengti dantų ėduonies visose amžiaus grupėse, būtina rūpintis tinkama asmens burnos higiena, mityba, fluoro preparatų vartojimu (8-10). Dantų pasta su fluoridais padėjo labai sumažinti lygiųjų ir kontaktinių dantų paviršių ėduonies paplitimą. Deja, dėl anatominių savybių minėtos ėduonies profilaktikos priemonės dantų kramtomiesiems paviršiams nėra tokios veiksmingos (11,12). Todėl viena iš efektyviausių vaikų dantų ėduonies profilaktikos priemonių išlieka silantinės medžiagos, kaip mechaninio barjero, tarp danties emalio ir mikrobinio dantų apnašo bei burnoje susidarančių rūgščių (13). Jos užtikrina ką tik išdygusių dantų paviršiaus