Between 2007 and 2013, the European Rural Development Policy targets were supported by the LEADER policy, an instrument that can be interpreted differently according to each country. Based on the examples of France and Lithuania, we studied the way in which the institutional organization of the device at local level helps to understand the stakeholders system and how adaptable it is to situations in each of the corresponding countries and project areas. A comparative approach, based on a joint methodology of investigation and analysis, was used on four project areas: Joniškis and Ignalina in Lithuania, and Gévaudan-Lozère and Pays Coeur d'Hérault in France. It shows that, in all cases, a form of "municipalization" of the LEADER programme, or at least a strong integration of the association sector, is dominant and seems to be established. Studying the network of stakeholders helps to identify the interknowledge as well as the interdependency relationships that lie at the heart of the system. The development of the "social capital of individuals" is often an entry point, if not a cornerstone, of the stakeholders system in place. Finally, it is through the analysis of the project selection process that we can truly grasp the characteristics of the new public action mode, in particular by studying the allocation of projects in these local areas.Keywords: rural areas, European LEADER programme, rural policies, rural resources, local governance, public action, Lithuania, France

No abstract

Chevalier P., Mačiulytė J., Dedeire M., Prapiestienė R., Razafimahefa L. Vietos iniciatyvos ir teritorinis vystymas: LEADER programos įgyvendinimas Lietuvoje ir Prancūzijoje. Geografija. 2014. T. 50(1). ISSN 1392-1096.Naujoji Europos teritorinės plėtros politika skatina endogeninį vystymą, kuris remiasi vietinėmis iniciatyvomis, lokalinio gamtinio bei kultūrinio potencialo panaudojimu ir naujomis valdymo formomis. Straipsnyje analizuojami ES kaimo plėtros programos LEADER įgyvendinimo būdai Lietuvoje ir Prancūzijoje. Empirinio tyrimo objektas -Joniškio r. vietos veiklos grupė (VVG) Lietuvoje ir Gévaudan-Lozère (Cévennes) VVG Prancūzijoje. VVG tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas partnerystės grupės formavimuisi ir jos narių socialiniam tinklui, kurio pagrindą sudaro veikėjų tarpusavio ryšiai. Kolektyvinėje veikloje narių tarpusavio ryšių prigimtis ir intensyvumas gali padėti arba trukdyti įgyvendinant bendrą projektą. Centrinių partnerystės socialinio tinklo individų identifikavimas leido nustatyti realius programos lyderius, jų darbo strategiją ir indėlį į vietos plėtrą. Vienas iš tyrimo aspektų yra atrinktų ir įgyvendintų vietos projektų analizė, leidžianti įvertinti realius partnerystės grupės prioritetus, programos indėlį į kaimo plėtrą ir aktyviausius dalyvius. Socialinio tinklo ir vietos projektų kartografinė analizė atskleidė kaimo lokalinės teritorijos formavimąsi. Dviejų šalių palyginamoji analizė leidžia įvertinti nacionalinio ir vietinio konteksto įtaką programos vykdymui ir lokalinei teritorinei plėtrai.Raktažodžiai: kaimo plėtra, lokalinis vystymas, LEADER programa, Lietuva, Prancūzija ĮVADASDaugelis Europos valstybių išskirtinį dėmesį skiria teritorinei plėtrai. Jei Prancūzijoje teritorinė plėt ra, kaip sudėtinė viešosios politikos dalis, svarbi daugiau nei tris dešimtmečius, Lietuvoje ji tik pra dedama vykdyti. Naujoji Europos politika iš esmės keičia teritorijų plėtros koncepciją ir įgyvendinimo praktiką: nuo centralizuoto egzogeninio modelio pereinama prie decentralizuoto ir endogeninio modelio, besiremiančio vietinėmis iniciatyvomis ir resursais bei naujomis valdymo formomis. Tyrimo tikslas -išanalizuoti, kaip Lietuvos ir Prancūzijos socialiniai bei ekonominiai vietos subjektai priima europinį teritorijų vystymo modelį. Moksliniam tyrimui buvo pasirinkta ES LEADER programa, kuri įdiegia naują lokalinį vystymo modelį, ska tinantį vietos iniciatyvas ir partnerystę įtraukiant bendruomenės, verslo ir valdžios atstovus.Programą įgyvendina partnerystės vietos veik los grupės (VVG), kurių tyrimas atskleidžia pro gramos įgyvendinimo būdus ir problemas. VVG tyrimo tikslas -suprasti, kaip formuojasi dalyvių partnerystės sistema, kokie ryšiai juos jungia ir ar ši ryšių struktūra gali turėti bendrą, o ne atskirų

Résumé L’objectif de cet article est d’offrir une lecture originale de la ruralité qui combine une dimension à la fois spatiale et démographique. Au regard des limites de travaux antérieurs, nous proposons de repérer les formes de ruralité, à partir des structures de peuplement, dans toute leur complexité à l’échelle de trois pays de l’espace euro-méditerranéen : la France, l’Italie et l’Espagne. Après un examen de la littérature concernant les modalités de caractérisation de l’espace rural, nous discuterons les atouts et limites des différentes définitions de cet espace. Nous présenterons ensuite une méthode de construction d’une typologie organisée autour des notions de diffusion / concentration, continuité / discontinuité. Pour terminer, nous apporterons des éléments de synthèse en lien avec les résultats statistiques et cartographiques autour des classifications du rural. Au final, l’enjeu de ce travail réside dans l’apport d’une définition fonctionnelle du rural afin de faciliter les analyses comparées à l’échelle internationale.

No abstract