Between 2007 and 2013, the European Rural Development Policy targets were supported by the LEADER policy, an instrument that can be interpreted differently according to each country. Based on the examples of France and Lithuania, we studied the way in which the institutional organization of the device at local level helps to understand the stakeholders system and how adaptable it is to situations in each of the corresponding countries and project areas. A comparative approach, based on a joint methodology of investigation and analysis, was used on four project areas: Joniškis and Ignalina in Lithuania, and Gévaudan-Lozère and Pays Coeur d'Hérault in France. It shows that, in all cases, a form of "municipalization" of the LEADER programme, or at least a strong integration of the association sector, is dominant and seems to be established. Studying the network of stakeholders helps to identify the interknowledge as well as the interdependency relationships that lie at the heart of the system. The development of the "social capital of individuals" is often an entry point, if not a cornerstone, of the stakeholders system in place. Finally, it is through the analysis of the project selection process that we can truly grasp the characteristics of the new public action mode, in particular by studying the allocation of projects in these local areas.Keywords: rural areas, European LEADER programme, rural policies, rural resources, local governance, public action, Lithuania, France

No abstract

Economic development approaches are increasingly entailing local geographic scales and encouraging the mobilization and organization of territorial actors given local conditions and resources. Lebanon is a country facing frequent uncertainty with recent economic and social difficulties. Its popular cuisine may play a key role in its development and that of its rural space. In fact, that cuisine incorporates a traditional cultural practice called “Mouneh” which consists of preserved pantry foods, historically used to ensure household nutrition. Today, rural food cooperatives are engaging in that practice using agricultural produce from local farmers and are employing women. Despite strong internal and external challenges, they remain attractive actors as their principles of collective benefit, participation and democracy form a strong link with sustainable development goals. This study transversally analyzes the status of food cooperatives in a major agricultural region in Lebanon, the Bekaa valley. Findings mainly quantified size and production and provided a mapped representation of the spatial dependencies on local farmers versus urban markets for trade. With 75% women members and firm reputation in authenticity, food cooperatives in the Bekaa specifically and Lebanon generally are also extensively supported by donors but are being labeled as donor-dependent. Yet, cooperatives are localized in a largely agricultural territory with sufficient evidence of differentiation that could potentially be valorized. Hence, with optimal framing, regulation and networking of cooperatives, one can assume a protection of culinary heritage is possible with scalable contribution to food security and needed local development given major recent setbacks.

Mačiulytė J., Dedeire M., Prapiestienė R. Lietuvos kaimo bendruomenės ir lokalinis vystymas. Geografija. 2013. T. 49(1). ISSN 1392-1096.Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos kaimo visuomenė dėl kolektyvinio žemės ūkio modelio transformacijos išgyveno gilius socioekonominius ir teritorinius pokyčius. Kolektyvinių ūkių išnykimas išardė pusę amžiaus kurtus socialinius ryšius ir sukrėtė vietos bendruomenės gyvenimą. Lietuvos teritorinė administracinė reforma neįteisino savivaldos žemiausiame teritoriniame lygmenyje ir neleido sukurti demokratinio valdymo struktūrų, ypač kaimuose ir nedideliuose miesteliuose. Kaimo bendruomenių kūrimasis yra atsakas į atstovaujamosios demokratijos stoką lokaliniame teritoriniame lygmenyje. Didelė dalis kaimo bendruomenių kuriasi kaimuose, kurių plėtra buvo apleista ir stabdoma vystant centrinių kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenvietes. Mažų kaimų, kurie sovietiniais metais buvo įvardinti kaip "be perspektyvos" ir pasmerkti išnykimui, atgimimas parodė, kad vietiniai gyventojai nori sugrįžti prie "konkrečios" vietovės, tai yra teritorijos, kuri jiems turi prasmę ir kurioje jie save identifikuoja. Lietuvai įstojus į ES, bendrijos iniciatyva LEADER programa yra viena iš pagrindinių kaimo lokalinio vystymo finansinių priemonių. Straipsnyje analizuojama LEADER programos taikymo Lietuvoje specifika ir kaimo bendruomenių vaidmuo lokalinei kaimo plėtrai.Raktažodžiai: kaimo bendruomenė, lokalinis vystymas, kaimo vystymas, LEADER programa, Joniškio VVG ĮVADASAtkūrus nepriklausomybę keitėsi Lietuvos kaimo visuomenės ir teritorijų funkcionavimo ir valdy mo kontekstas. Pusę amžiaus Lietuvos kaimiško sios teritorijos buvo plėtojamos pagal sovietinio kolektyvinio žemės ūkio modelio principus ir priemones, kurios nepripažino vietos bendruome nės savivaldos. Dekolektyvizacijos procesas kaime sukėlė didelių ekonominių ir socialinių problemų. Tačiau ilgą laiką jokia institucija neperėmė teri torijos valdymo ir plėtros funkcijų, kurias sovie tiniais metais užtikrindavo kolektyvinių įmonių administracija. Lietuvos decentralizacijos politika ir teritorinė administracinė reforma nepripažino savivaldos žemiausiame lokaliniame teritoriniame lygmenyje. Nuo 2004 m. Lietuva turi orientuoti ir derinti savo kaimo vystymą prie Europos kaimo plėtros politikos.Nuo XX a. 10 deš. Vakarų Europoje keičiasi kaimiškųjų teritorijų plėtros koncepcija. Nuo že mės ūkio plėtros, kuri skatino agrarinių struktū rų modernizaciją, gamybos specializaciją ir pro duktyvumo didinimą (produktyvaus žemės ūkio modelio skatinimas) pereinama prie integruoto, daugiafunkcinio ir darnaus kaimo teritorinio vys tymo. Naujoji politika iš esmės keičia teritorijų plėtros koncepciją ir įgyvendinimo praktiką: nuo centralizuoto egzogeninio modelio pereinama prie decentralizuoto ir endogeninio modelio, ku ris remiasi vietinėmis iniciatyvomis ir resursais bei naujomis valdymo formomis. Europos kaimo plėtros politika numato naujas funkcijas kaimiško sioms teritorijoms. Nuo šiol kaimas turi atlikti ne tik ekonominę, bet ir socialinę, aplinkosauginę bei teritorin...