Aim: To present a clinical case of multiple multidiscipli­nary rehabilitation courses after a total of three episodes of Guillain-Barre syndrome (GBS). Case report: A 72-year-old female was hospitalized to Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) Hos­pital Kaunas Clinics Neurology department, complaining of lower back pain spreading to the lateral surfaces of both legs and a cold, tingling sensation in her feet that has been continuing for two months. Subacute demyelinating polyneuropathy was diagnosed. The patient suffered a total of three episodes of GBS and underwent a course of multidisciplinary rehabilitation after each of them. Despite the worsening condition during every episode of GBS, improvements were observed in the Barthel index, Functional Independence Measure, Lovett scores and dynamometry after each course of rehabilitation. Phy­siotherapy, occupational therapy, massage, transcutaneus electrical nerve stimulation, physical therapy, speech the­rapy, psychologist consultation and social worker consul­tation were applied. After the last course of rehabilitation, our patient was autonomous within the range of a ward, able to eat served food, put clothes on the upper body with minimal help, on the lower body – with moderate help. Moderate help was needed for all other activities. Conclusions: After undergoing multidisciplinary in and outpatient rehabilitation, the condition of our patient im­proved. This case highlights the importance of both early inpatient and continuous long-term rehabilitation for the achievement of the maximum functional recovery.

Pooperacinio skausmo valdymas yra aktuali anesteziologijos tema. Dėl ilgos trukmės, plataus audinių praskyrimo, chirurginių implantų naudojimo stuburo operacijos siejamos su dideliu pooperaciniu skausmu. Prastai kontroliuojamas pooperacinis skausmas gali sukelti lėtinį skausmą, padidinti komplikacijų riziką, pailginti gydymo stacionare laikotarpį. Adekvačiai malšinamas skausmas gali turėti teigiamos įtakos ankstyvajai reabilitacijai po operacijos. Dažniausiai skausmo malšinimui skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba opioidiniai analgetikai. Opioidų vartojimas siejamas su tokiais nepageidaujamais reiškiniais kaip pykinimas, vėmimas, kvėpavimo slopinimas ir kt. Siekdami efektyviai malšinti skausmą, sumažinti nepageidaujamus reiškinius ir suminę suvartojamų opioidų ar kitų analgetikų dozę, galime rinktis ketaminą. Subanestetinėmis dozėmis intraoperaciniu laikotarpiu vartojamas ketaminas gali efektyviai malšinti pooperacinį skausmą ir sumažinti opioidų poreikį. Tyrimo tikslas – nustatyti intraoperacinės ketamino infuzijos skyrimo vertę, malšinant skausmą po stuburo fiksacijos operacijų ir jo įtaką opioidų suvartojimui. Metodika. Atlikta bandomoji perspektyvaus tyrimo studija, įtraukta 10 pacientų, kuriems buvo atliktos stuburo fiksacijos operacijos. Pacientai atsitiktiniu būdu suskirstyti į dvi grupes: A grupė (kontrolinė, ketaminas nenaudojamas) ir B grupė (anestezijos metu naudojamas ketaminas). Po operacijos buvo vertinamas skausmo intensyvumas, opioidinės analgezijos poreikis ir kiekis, fiksuojami nepageidaujami reiškiniai. Rezultatai. Vertinant skausmą iškart po operacijos, ketamino grupėje stebėtas statistiškai reikšmingai mažesnis skausmas, nei kontrolinėje grupėje (P=0,042). Kitomis dienomis ketamino grupės pacientai taip pat jautė mažesnį skausmą, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga. Statistiškai reikšmingų opioidų suvartojimo skirtumų ar nepageidaujamų reiškinių tarp grupių nebuvo. Išvados. Ketamino skyrimas operacijos metu gali turėti teigiamą efektą, malšinant pooperacinį skausmą po stuburo fiksacijos operacijų. Mūsų tyrimo duomenimis, mažų (subanestetinių) ketamino dozių skyrimas nedidina nepageidaujamų reiškinių rizikos.

Tikslas. Nustatyti ūminio rankos skausmo po perkutaninės koronarinės intervencijos rizikos veiksnius. Metodika. Atliktas perspektyvusis stebėjimo tyrimas. Ištirti 136 pacientai, stacionarizuoti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Kardiologijos kliniką atlikti perkutaninę koronarinę intervenciją 2018-2020 metais. Surinkti tiriamųjų demografiniai duomenys, procedūros metu stebėtas arterinis kraujospūdis (AKS) ir širdies susitraukimų dažnis (ŠSD). Pacientų paprašyta skausmą įvertinti nuo 0 iki 10 skaitinėje skausmo skalėje procedūros metu, 2 val., 12 val., 24 val. ir 48 val. po procedūros. Gauti duomenys išanalizuoti statistiniais metodais. Rezultatai. Moterys nurodė didesnius skausmo balus visuose vertintuose laiko taškuose: intervencijos metu, po 2 val., po 12 val., po 24 val. ir po 48 val. (p=0,003, p<0,001, p=0,010, p=0,022 ir p=0,048 atitinkamai). Moteriškoji lytis buvo skausmo rizikos veiksnys procedūros metu (p=0,018), 2 val. (p=0,008), 12 val., (p=0,023), 24 val. (p=0,045) ir 48 val. po procedūros (p=0,046). Ūminiam skausmui po 24 val. įtakos turėjo cukrinis diabetes (SD), (p=0,041). Dislipidemija turėjo įtakos skausmui procedūros metu (p=0,024), po 12 val. (p=0,018), po 24 val. (p=0,028). Didesnis sistolinis AKS buvo susijęs su skausmu procedūros metu (p=0,022). Išvados. Moterys procedūros metu ir po jos skausmą įvertino didesniais balais. Ūminio skausmo rizikos veiksniai transradialinės PKI metu ir po jos buvo moteriškoji lytis, dislipidemija ir cukrinis diabetas.

Tikslas. Įvertinti pacientų, patyrusių spontaninę intrasmegeninę kraujosruvą (ISK), periferinio kraujo leukocitų ir jų populiacijų ryšį su ligos baigtimi. Metodika. Atlikta retrospektyvinė 74 pacientų, gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriuje (NITS) 2018-2019 m. dėl patirtos spontaninės ISK, ligos istorijų analizė. Analizuoti tiriamųjų demografiniai rodikliai, periferinio kraujo leukocitai ir jų populiacijos, Glasgow komų skalės (GKS) įverčiai, ISK tūriai bei ligos baigtis. Rezultatai. Mirusių pacientų leukocitų, neutrofilų skaičius bei neutrofilų ir limfocitų santykis (NLS) buvo didesni, nei išgyvenusių (p<0,05). Atlikus tiesinę regresiją nustatyta, kad didesnis NLS siejasi su didesniu ISK tūriu (β=1,887, koreg. R2=0,051, p=0,03), tuo tarpu su mažesniu GKS įverčiu susijęs didesnis bendras leukocitų skaičius (β=-0,298, koreg. R2=0,062, p=0,018) ir absoliutus neutrofilų skaičius (β=-0,308, koreg. R2=0,064, p=0,017). Atlikus logistinę regresiją nustatyta, kad su didesne mirties tikimybe susijęs didesnis bendras leukocitų (GS=1,156, p=0,031), absoliutus neutrofilų skaičius (GS=1,167, p=0,024) ir NLS (GS=1,091, p=0,028). Išvados. Didesnis periferinio kraujo leukocitų skaičius susijęs su mažesniu GKS įverčiu ir didesne mirties tikimybe. Didesnis neutrofilų skaičius siejasi su mažesniu GKS įverčiu ir didesne mirties tikimybe, o didesnis NLS susijęs su didesniu ISK tūriu ir didesne mirties tikimybe.

Background: Aim of this study was to assess preoperative pain catastrophizing scale (PCS) scores and its predictive value regarding acute access-site pain after percutaneous coronary intervention (PCI).Methods: Patients who received PCI via radial artery enrolled in a prospective observational study. Patients filled out PCS questionnaire prior to procedure. Pain intensity was assessed using numeric rating scale during PCI and 2 hours, 12 hours, 24 hours, 48 hours, 1 week and 1 month after PCI.Results: Median PCS score was 15 (8.0-22.0), female score (18.0 (10.0-29.5)) was higher than male (14.0 (6.5-20.0) (P = 0.030). Magnification scores were higher among females P = 0.018). Patients aged 75 and older had highest PCS scores (20.0) and rumination scores (P = 0.04 and P = 0.006 respectively). Female pain scores during procedure (2.5 (0.0-5.0) and 2 hours after procedure (4.0 (2.0-5.0) were higher than male (P = 0.024 and P = 0.013 respectively). Significant correlation was found between gender and pain during PCI (r = 0.219, P = 0.022), 2 hours after PCI (r=0.233, P = 0.015). We didn't find any correlation or predictive value of PCS for acute pain. Female sex predicted pain 1 month after PCI ((OR = 3.143 95% CI (1.063-9.296), P = 0.038). Conclusion:PCS had no significant associations with pain after PCI. Females were more likely to report higher PCS and pain scores than males. Patients aged 75 and over reported higher PCS scores. Further research is needed to evaluate the importance of psychological factors regarding acute postprocedural pain.