No abstract

The paper aims to compare different measurements of openness and calculate what impact economics openness has on economic growth. Economic openness is measured by using: KAOPEN index; tariffs; and trade ratio. The methods of comparative, statistical and econometric analysis were used in this paper. The results of this study confirmed that economic openness has an impact on the country's economic growth. The study found that all three ways of measuring economic openness reveal only part of the concept of economic openness.Straipsnyje siekiama atskleisti ryšį tarp ekonomikos augimo ir ekonomikos atvirumo laipsnio, didžiausią dėmesį skiriant ekonomikos atvirumo matavimui. Straipsnyje ekonomikos atvirumas išreiškiamas trimis būdais: KAOPEN indeksu, tarifais, importo / eksporto ir BVP santykiu. Tyrime taikomi lyginamosios, statistinės ir ekonometrinės analizės metodai. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad ekonomikos atvirumas turi įtakos šalies ekonomikos augimui. Tyrimo metu nustatyta, kad visi trys tirti ekonomikos atvirumo matavimo būdai atskleidžia tik dalį ekonomikos atvirumo sampratos. Reikšminiai žodžiai: BVP augimas, ekonomikos atvirumas, matavimas.JEL Classifications: F14/F41/F43/C01.

Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva) ANOTACIJA Siekiama išanalizuoti kūrybingumo konstrukto apibrėžimo ir sampratos problemą užsienio šalių bei Lietuvos autorių mokslinėje literatūroje. Straipsnyje apžvelgiamas užsienio mokslinėje literatūroje pateikiamas kūrybingumo konstrukto apibrėžties diskursas socialinių mokslų kontekste, sisteminamos užsienio autorių atliktos kūrybingumo apibrėžimų metaanalizės, pateikiant galimas kūrybingumo konstrukto apibrėžties variacijas, aptariama konstrukto apibrėžimo ir sampratos problema Lietuvos autorių moksliniuose darbuose. Nustatyta, kad užsienio šalių mokslininkų darbuose vis dar nėra bendro sutarimo, koks turėtų būti visa apimantis, bendrai vartojamas kūrybingumo apibrėžimas. Lietuvos mokslininkų darbuose kyla diskusijų tiek dėl paties kūrybingumo termino, tiek dėl jo apibrėžimo ir sampratos. Be to, atskleista, kad Lietuvos mokslo darbuose nenusistovėjusios kūrybingumo ir kūrybiškumo terminų sampratos, tad šie terminai dažniausia vartojami kaip sinonimai, o reikšmės nėra aiškiai identifikuotos. Be to, aiškiai neapibrėžti kūrybingumo jungtiniai terminai, nemažai klausimų kyla dėl terminų vertimo, skolinių vartojimo socialinių mokslų kontekste.

This article analyzes the impact of immigrants' educational attainment on employment in agricultural, industrial, and services sectors. The research compares data of OECD-20 countries in the period of 1980–2010. The goal of the paper is to analyze the theoretical interpretations of immigration and employment; to measure the impact of immigrants' educational attainment on employment by carrying out an empirical research in selected countries. Empirical analysis has been performed using the methods of descriptive statistics, correlation, regression analysis and System Generalized Method of Moments (GMMs). The results of the empirical research regarding the impact showed that high-skilled immigration has a positive and statistically significant impact on employment in industrial and services sectors, but the impact on employment in the agricultural sector is statistically insignificant. Medium-skilled immigration has a positive and statistically significant effect on employment in all three sectors. However, low-skilled immigration has no effect on employment in either agricultural, industrial or services sectors.

Tyrimo tikslas -įvertinti tiesioginių ir netiesioginių mokesčių poveikį pramonei pasirinktose EBPO šalyse. Analizuojami pokyčiai pramonės sektoriuje 2000-2010 m. nagrinėjant keturis mokesčius, t. y. gyventojų pajamų, pelno, akcizo ir pridėtinės vertės. Tyrimo metu nustatyta, kad daugeliu atveju pasirinkti mokesčiai nėra statistiškai reikšmingi ir neturi įtakos pramonei, tačiau, remiantis gautais skaičiavimų rezultatais, teigiama, kad mokesčiai turi įtaką ne pirmojo būtinumo produktų gamybai. Reikšminiai žodžiai: mokesčiai, tiesioginiai, netiesioginiai, pramonė, gamyba.The aim of this article is to assess the impact of direct and indirect taxes on the industry in selected OECD countries. Changes in the manufacturing sector and the sector of advanced technology were analyzed during 2000-2010, examining four types of taxes: personal income, corporate income, excise and value added. In most cases the taxes (as selected variables) were not statistically significant, but based on the results it may be maintained that the taxes' changes has an influence on production of luxury commodities.