Darbo tikslas – nustatyti 1995-2016 metų laikotarpio naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo narkotikus, skaičių; ištirti moterų sociodemografinius, akušerinės anamnezės ir sveikatos būklės rodiklius; naujagimių fizinės ir sveikatos būklės ypatumus. Darbo metodika. Tyrimo duomenys rinkti naudojantis Higienos instituto sveikatos informacijos centro gimimų medicininių duomenų informacine sistema. Atrinkti naujagimiai, kurių motinos nuo 1997 metų nėštumo metu vartojo narkotikus ir (ar) kuriems buvo diagnozuota patologija dėl motinos narkomanijos. Nagrinėti motinų sociodemografiniai rodikliai (amžius, tautybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis), buvę nėštumai ir gimdymai, ligos nėštumo metu, naujagimių fizinės (ūgis, svoris, galvos apimtis) ir sveikatos būklės rodikliai (baigtis, diagnozės dėl narkotikų poveikio ir kitos ligos). Duomenys analizuoti naudojant MS office Excel 2016 ir SPSS statistics 25 programas. Rezultatai. Iš viso atrinkti 414 (0,06 proc. nuo visų gyvų gimusių) naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo narkotikus. Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendrasis tokių naujagimių skaičius didėjo (1995 m. – 0,02 proc., 2016 – 0,1 proc.). Ketvirtadalis (24 proc.) gimė neišnešioti (reikšmingai daugiau, palyginus su neišnešiotų naujagimių dalimi tarp visų gyvų gimusių p<0,001). Vidutiniai naujagimių fizinės būklės rodikliai buvo: svoris 2796,7 (±596,7) g, ūgis 48,9 (±3,5) cm, galvos apimtis 33,2 (±2,4) centimetrai. Vidutinis motinų amžius – 26,9 metai. Palyginus su bendrosios populiacijos tautine sudėtimi, patikimai didesnę dalį sudarė rusės (19,3 proc.), lenkės (9,7 proc.) ir kitų tautybių (6,5 proc.) moterys. Daugiau kaip pusė moterų (65,0 proc.) gyveno vienos; beveik pusė (44,2 proc.) – neturinčios vidurinio išsilavinimo. Didelė dalis naujagimių (56,3 proc.) gimė turėdami naujagimių abstinencijos sindromą, tačiau ne visos (tik 47,3 proc.) tokių naujagimių motinos pripažino nėštumo metu vartojusios narkotikus. Daugiau nei pusė naujagimių (60,0 proc.) buvo perkelti tolesniam gydymui, dažniausiai dėl naujagimių abstinencijos sindromo (39,1 proc.), ar įgimtos infekcijos (20,3 proc.). Išvados. Tyrimo laikotarpiu naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo narkotikus, skaičius padidėjo nuo 0,02 proc. (1995 m.) iki 0,1 proc. (2016 m.). Narkotikus nėštumo metu reikšmingai dažniau vartojo žemo išsilavinimo, vienos gyvenančios moterys. Naujagimių vidutiniai fizinės būklės rodikliai buvo statistiškai reikšmingai mažesni, negu bendrosios populiacijos; naujagimiai 4 kartus dažniau buvo neišnešioti. Daugiau nei pusei naujagimių reikėjo tolesnio gydymo, dažniausiai dėl naujagimių abstinencijos sindromo ir (ar) įgimtos infekcijos.

Tikslas. Nustatyti, kada ir kokius pirmuosius kalbos ir bendravimo raidos sutrikimus pastebi tėvai, augi­nantys kalbos raidos sutrikimų turinčius vaikus, ir kaip tai susiję su raidos vertinimu ir ankstyvu raidos sutrikimo diagnozavimu. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas vienmomentis skerspjūvio tyrimas anoniminės anketinės apklausos metodu. Apklausti 103 tėvai, atvykę į Vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų fili­alo, Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyrių ir auginantys kalbos raidos sutrikimų turinčius vaikus (1-7 metų). Tyrimas vyko 2018 – 2019 metais. Rezultatai. Dauguma tėvų (78,2 %) nurodė, jog pir­mieji atkreipė dėmesį į vaiko kalbos raidą. Daugiau kaip pusė tėvų (65 %) pastebėjo vaiko iki 2 metų kalbos raiškos sutrikimą. Sudėtingiau tėvams buvo pastebėti vaiko kalbos supratimo problemas, atpažinti autizmo požymius, todėl neretai (30-35 % atvejų) dėmesys vaiko raidai buvo pavėluotas. Tik pusės tiriamųjų raida buvo tikrinta šeimos gydytojų pa­gal psichomotorinės raidos tikrinimo lenteles. Jiems nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas (37,3 %), mišrus raidos sutrikimas (22,0 %), kalbos sutrikimas (14,7 %), nenurodyta diagnozė (26,0 %). Daugiau kaip pusei tiriamųjų (56 %) raidos sutrikimas dia­gnozuotas esant 2-3 metų. Nustatyta koreliacija tarp diagnozės nustatymo laiko ir vaiko raidos sutrikimo pastebėjimo laiko (r=0,498) vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo metu (r=0,158). Išvados. Kuo anksčiau pastebimi vaiko raidos atsi­likimo požymiai, tuo greičiau nustatoma diagnozė. Vaiko kalbos raidos sutrikimai anksčiau diagno­zuojami, jei jie buvo vertinti šeimos gydytojų pa­gal psichomotorinės raidos tikrinimo lenteles. Tė­vai pavėluotai pastebi vaiko raidos sutrikimus, laiku neatkreipia dėmesio į tai, jog vaikas mažai kalba, nevykdo prašymų, nereaguoja į vardą.