<p>The aim of this paper is to reveal how the collaboration process mobilise resources among countries with different logics of welfare, yet address similar problems of ageing society, i a caring, a learning and a political perspective.</p><p>The study draws on social science theories and the analysis is based on qualitative empirical data from an interdisciplinary field.</p><p>The main conclusion is that a multi-dimensional understanding of dementia care by shared knowledge of different welfare logics adds value to experiences of cross-border learning.  A social innovation model is presented.</p>

Šiame straipsnyje pristatomas socialinio darbo profesionalizacijos aspektas, atitinkantis naujus iššūkius pasaulio visuomenei, kuriuos kelia pabėgėlių migracija. Pabėgėlių problema Europos Sąjungoje pastaruoju metu tapo viena svarbių socialinių problemų. Dėl politinės situacijos Afrikoje, Pietų Europos šalys jau nebepajėgia suvaldyti pabėgėlių srautų. Šią problemą bando spręsti ES parlamentas. Lietuva turi būti pasirengusi padėti šią problemą spręsti. Šalis, kuri priima pabėgėlius, turi turėti ne tik teisinį šio proceso reglamentą, bet ir specialistų, kurie užtikrintų sėkmingą pabėgėlių adaptavimąsi. Straipsnio autorės, remdamosi empirinių tyrimų, kurie atlikti Lietuvoje 2011-2014 metais, rezultatais, atskleidžia pabėgėlių poreikių raišką ir socialinio darbo galimybes tenkinant tuos poreikius socialinių paslaugų kontekste Lietuvoje. Tai turimos patirties pristatymas. Šis straipsnis gali padėti įvertinti situaciją ir Lietuvos galimybes, kas laukia visuomenės padedant spręsti šiandienos pabėgėlių problemą Europos Sąjungoje. Kartu aptariamas dar vienas socialinio darbo profesijos identiteto aspektas, atskleidžiantis socialinio darbuotojo kompetencijų raišką besikeičiančioje visuomenėje, jo gebėjimą veikti neapibrėžtose situacijose. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: migracija, profesionalizacija, socialinio darbo identitetas, pabėgėlių poreikiai.

The aim of this research was to assess the effect of dolphin assisted specialized aquatic program applied in rehabilitation of psychomotor functions of persons after hemorrhagic stroke. The research was carried out in 2018 in Lithuania. Two persons with diagnosed hemorrhagic stroke have been surveyed. In the course of the investigation, the effect of aquatic dolphin assisted physical activities on coordination of arms, legs without using balance was assessed; static and dynamic change of dynamics, the effect on gait in water with dolphins were assessed. Additionally, the data on life quality aspects obtained by the SF-36 questionnaire was investigated. It is observed that after application of aquatic dolphin assisted therapeutic activities improvement of both static and dynamic balance has been recorded; three weeks later, most indicators remained the same. The conducted research revealed that therapy had a highly beneficial effect on persons with neurological diseases in terms of assessment of their dynamic balance, gait and gait speed (motor skills) as well as quality of life. Significant changes of motor skills in water in both surveyed individuals have been recorded. Therapeutic aquatic dolphin assisted activities are an effective method to improve the parameters of balance, gait and quality of life in patients; however, psycho-emotional and psycho-social factors, such as support of the social network supplementing continuing therapeutic activities, are a highly significant factor in ensuring further improvement of patient’s condition.