Raktažodžiai: ūminis miokardo infarktas, medicinos pagalbos paieškos delsimas, rizikos faktoriai. SantraukaŪminis miokardo infarktas -viena iš pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje. Gydymo sėkmė priklauso nuo to, kaip greitai atkuriama miokardo kraujotaka. Tyrimo tikslas -nustatyti, kiek pacientai delsia nuo ūminio miokardo infarkto simptomų atsiradimo iki sprendimo kreiptis medicinos pagalbos, identifikuoti rizikos faktorius, susijusius su delsimu. Atliktas prospektyvinis anketinis tyrimas individualiai apklausiant 100 pacientų, susirgusių ūminiu miokardo infarktu. Galutinėje analizėje dalyvavo 94. Pacientai suskirstyti į dvi grupes pagal laiką, kuris praėjo nuo simptomų atsiradimo iki sprendimo kreiptis medicinos pagalbos: I (N=56) grupė -≤6 val., II (N=38) grupė ->6 val. Darbo rezultatai: laiko, praėjusio nuo simptomų atsiradimo iki sprendimo kreiptis medicinos pagalbos mediana (25; 75 procentilės) buvo 235 (89; 728) min. Nustatyti šie rizikos veiksniai, kurie lėmė ilgesnę delsimo trukmę: gyvenimas kaime, lyginant su miestu (GS= 3,611; 95% PI=1,311 -9,955; p=0,044), simptomų pasireiškimas naktį (GS=2,658; 95% PI=0,998 -7,078; p=0,046), tikėjimas, jog atsiradę simptomai susiję su kita liga (GS=3,64; 95% PI=1,29 -10,272; p=0,012). Išvados: pacientai, susirgę ūminiu miokardo infarktu, per ilgai nesikreipė medicinos pagalbos; nustatyti šie rizikos veiksniai, lemiantys ilgesnę delsimo trukmę: gyvenimas kaime, simptomų pasireiškimas naktį, tikėjimas, jog simptomai susiję su kita liga. Būtina gerinti visuomenės žinias apie ūminio miokardo infarkto klinikinius simptomus. Pagrindinis ūminio miokardo infarkto (ŪMI) gydymo tikslas -kraujotakos atkūrimas pažeistoje raumens zonoje. Naudojami įvairūs būdai miokardo perfuzijai atkurti, tačiau bene svarbiausias kriterijus geroms baigtims pasiekti yra kuo trumpesnis laikas, praėjęs nuo simptomų pradžios iki kraujotakos atkūrimo [4]. Maždaug trečdalis mirčių nuo ŪMI ištinka per kelias valandas nuo simptomų pradžios ir dažniausiai dar nespėjus pasiekti ligoninės [5], o ankstyvas gydymas, ypač per pirmą "auksinę valandą", lemia mažes-nį miokardo raumens pažeidimo plotą, mirtingumą ir negalią [6]. Vis dėlto tyrimai rodo, jog laikas nuo simptomų pradžios iki kreipimosi į gydymo įstaigą svyruoja nuo kelių minučių iki kelių dienų [7]. ĮvadasPagalbos delsimą susirgus ŪMI galima suskirstyti į tris fazes: 1) sprendimo laikas -tai laikas nuo simptomų atsiradimo iki pasiryžimo ieškoti medicinos pagalbos, 2) laikas nuo pasiryžimo kviesti pagalbą iki pirmo medicininio kontakto, 3) hospitalizavimo laikas -tai laikas nuo pirmo medicininio kontakto iki atvykimo į ligoninę ir pagalbos joje [8]. Bene svarbiausias periodas yra pirmasis, kadangi dažniausiai užtrunka ilgiausiai ir gali būti efektyviai sumažintas, jei pacientai identifikuotų ŪMI simptomus ir anksti kreiptųsi pagalbos [9]. Atlikta nemažai tyrimų, kuriais siekiama nustatyti galimas uždelsto kreipimosi priežastis įvai-riose šalyse [7, 10 -13], tačiau Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimų rasti nepavyko.Mūsų darbo tikslas -nustatyti kiek ...

Acute myocardial infarction complicated by cardiogenic shock is one of the main reasons of death in severely ill patients. One of the main indications for intra-aortic balloon counterpulsation is acute myocardial infarction complicated by cardiogenic shock. Aortic counterpulsation is associated with the risk of several important complications: bleeding, thrombosis, thrombocytopenia, limb ischemia, and aortic wall damage. The analysis of complications is necessary to better understand the course of myocardial infarction using aortic counterpulsation and to reduce the risk of complications. The aim of the study was to analyze the course of acute myocardial infarction complicated by cardiogenic shock in patients managed by intra-aortic balloon counterpulsation as well as to determine intra-aortic balloon counterpulsation-related complications. Material and Methods. The course of acute myocardial infarction complicated by cardiogenic shock in patients with aortic counterpulsation was analyzed. Patients were recruited from the Cardiology Intensive Care Unit, Department of Cardiology, Lithuanian University of Health Sciences, during the period of 2004–2010. The study comprised 73 patients: 30 women (41.1%) and 43 men (58.9%). Results. Atrial fibrillation and asystolia were the most common cardiac complications during counterpulsation. Atrioventricular block was the predominant disorder of cardiac conduction system; acute renal failure was the most common noncardiac complication. Complications such as major bleeding, infection, aortic wall damage, or amputations were not documented in our study. Successful percutaneous coronary intervention was associated with fewer complications and reduced mortality rate. Conclusions. Aortic counterpulsation may be successfully employed providing significant hemodynamic support with rare major complications in a high-risk patient population. A unique finding of this study is a high rate of successful applications of aortic counterpulsation.

Raktažodžiai: prieširdžių virpėjimas, elektrinė kardioversija, antikoaguliantai, varfarinas, dabigatranas SantraukaPrieširdžių virpėjimas (PV) -tai dažniausiai pasitaikantis širdies ritmo sutrikimas. Vienas iš PV gydymo būdų -elektrinė kardioversija. Ši procedūra padidina trombembolijų riziką, todėl pacientai 3 savaites prieš ir 4 savaites po kardioversijos turi vartoti antikoaguliantus. Tyrimo tikslas -įvertinti naujojo antikoaguliantodabigatrano -saugumą taikant elektrinę kardioversiją pacientams su PV. Atliktas prospektyvinis tyrimas, išanalizuoti 424 pacientų duomenys. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: I grupė (n=204) -tiriamieji, kurie prieš kardioversiją vartojo varfariną ir 3 savaites INR (TNS) buvo palaikomas 2-3 intervale; II grupė (n=210) -tiriamieji, kuriems 21 dieną prieš kardioversiją buvo skiriamas dabigatranas (150 mg du kartus per dieną). Tiriamiesiems, vartojusiems dabigatraną, prieš kardioversiją buvo atlikta transezofaginė echokardiografija. Tyrimo rezultatai -transezofaginės echokardiografijos metu intrakardinių trombų II gr. tiriamiesiems nerasta. Sinusinis ritmas buvo atstatytas 189 (92,6%) tiriamiesiems, vartojusiems varfariną, ir 205 (97,6%) tiriamiesiems, vartojusiems dabigatraną. Abiejose grupėse nebuvo nustatyta trombembolinių komplikacijų ir kraujavimo. Išvados -dabigatrano vartojimas prieš elektrinę kardioversiją yra patikimas ir saugus metodas. Transezofaginė echokardiografija nėra indukuotina pacientams, vartojantiems dabigatraną. ĮvadasPrieširdžių virpėjimas (PV) -tai dažniausiai pasitaikantis širdies ritmo sutrikimas. Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo duomenimis, prieširdžių virpėjimo dažnis vyrensių nei 45 metų žmonių populiacijoje siekia 6,9/1000 gyventojų ir didėja su amžiumi -tarp 80-89 m. amžiaus žmonių PV nustatomas 25,1/1000 gyventojų [1]. Kasmet 4,5 proc. pacientų su PV patiria insultą, daugiau nei pusė iš jų miršta arba tampa neįgaliais [2].Vienas iš PV gydymo būdų -elektrinė kardioversija. Pacientams, kurių PV užsitęsęs >48 val., bent 3 savaites prieš ir 4 savaites po elektrinės kardioversijos rekomenduojama antikoaguliacinė terapija [3]. Jeigu antikoaguliacinė terapija yra nepakankama ir pacientas turi rizikos veiksnių (vyresnis amžius, cukrinis diabetas, širdies nepakankamumas ir kt.), insulto rizika po kardioversijos siekia net iki 10 proc., tačiau pasiekus adekvačią antikoaguliaciją, ši rizika sumažėja iki 1 proc. [4].Vitamino K antagonistas -varfarinas, susintetintas prieš daugiau nei 60 metų vis dar laikomas populiariausiu antikoaguliantu. Šiuo metu varfariną vartoja 0,5-1,5 proc. pasaulio gyventojų, didžioji dalis jų -pacientai su PV [5]. Nepaisant didelio varfarino veiksmingumo, siauras terapinis langas, platus dozių variabilumas, dažnos reakcijos su kitais medikamentais ir maistu apsunkina varfarino vartojimą. Dozės titravimas gali užtrukti ir kelis mėnesius, o tuo metu pacientai kenčia dėl padidėjusios kraujavimo ar trombembolijų rizikos. Anksčiau varfarinas buvo vienintelis pasirinkimas, tačiau didelės pastangos sukurti geresnį antikoaguliantą buv...

Introduction: Cardiovascular diseases (CVD) are the leading cause of mortality worldwide. Even in 65% of cases the first registered rhythm after cardiac arrest is ventricular fibrillation (VF) which can be restored to sinus rhythm by defibrillation. European Resuscitation Council guidelines (2010) highlight the importance of automated external defibrillator (AED) and encourage further AED program development and device installation in public places. The aim and methods: To assess public knowledge about cardiopulmonary resuscitation (CPR) and capability of using AED in five largest cities of Lithuania. The anonymous survey was conducted in public areas (shopping malls, stations, city squares). Only adults (aged 18-65 years) who claimed to have knowledge about CPR were interviewed. Results: 130 (76.9%) of respondents described their knowledge about CPR as inadequate. In a hypothetical 3-step situation, where a person clenches fists over his chest and falls, only 16.6% of respondents would act correctly according to the guidelines. Only 29% (49) knew what AED was, those aware of AED – almost all correctly stated the principle of managing the device and indications of its usage. The main sources of information regarding AED: training at the office 28.6% (14), television 28.6% (14), driving courses 22.4% (11); about CPR – driving courses 70.4% (119), school 46.7% (79), television 26% (44) and training at the office 24.9% (42). 81.6% of respondents would participate in CPR and AED courses, if they were free of charge. Conclusions: Lithuanian‘s knowledge about CPR is insufficient, only every third person knows what AEDs are. Community education and training on CPR and AEDs use are needed. The majority of respondents would attend CPR and AED training if it was free of charge.

No abstract