Oncology Nurses' Knowledge, Attitudes, and Experiences Regarding Advance Directives

Jezewski, Mary Ann; Brown, Jean K.; Wu, Yow Wu B.; Meeker, Mary Ann; Feng, Jui Ying; Bu, Xiaoyan

doi:10.1188/05.onf.319-327

Cited by 57 publications

(77 citation statements)

References 22 publications

Supporting

Mentioning

Contrasting

Unclassified

Order By: Relevance

“…The findings described here are all the more striking for having emerged from interviews with a small number of providers caring for the same group of patients at a single medical center. Themes related to shared vision, role delineation, and collaboration around ACP also resonate with published work in other settings and populations, supporting the broader relevance of our findings (18,32,(49)(50)(51)(52)(53)(54)(55)(56). Nevertheless, our study does not provide information on how ACP for patients with advanced kidney disease is approached at other centers within or outside the VA.…”

Section: Discussionsupporting

confidence: 80%

“…Fourth, many providers seemed to feel that their skills were underutilized. Similar to earlier reports among oncology (49,56), nephrology (18), and intensive care unit nurses (32), some providers interviewed for this study did not feel authorized or qualified to shape the process of ACP for individual patients, despite having relevant experience, background, and/or training.…”

Section: Discussionsupporting

confidence: 74%

“…Providers often had difficulty understanding the roles and challenges of their colleagues caring for the same patients at different points along the illness trajectory or in different settings. Lack of collaboration and communication around ACP across providers and settings has been previously reported among oncology nurses (49,56) and among VA providers (51). Fourth, many providers seemed to feel that their skills were underutilized.…”

Section: Discussionmentioning

confidence: 91%

See 2 more Smart Citations

Provider Perspectives on Advance Care Planning for Patients with Kidney Disease: Whose Job Is It Anyway?

O’Hare

Szarka

McFarland

et al. 2016

CJASN

View full text Add to dashboard Cite

Background and objectives There is growing interest in efforts to enhance advance care planning for patients with kidney disease. Our goal was to elicit the perspectives on advance care planning of multidisciplinary providers who care for patients with advanced kidney disease.Design, setting, participants, & measurements Between April and December of 2014, we conducted semistructured interviews at the Department of Veterans Affairs Puget Sound Health Care System with 26 providers from a range of disciplines and specialties who care for patients with advanced kidney disease. Participants were asked about their perspectives and experiences related to advance care planning in this population. Interviews were audiotaped, transcribed, and analyzed inductively using grounded theory.Results The comments of providers interviewed for this study spoke to significant system-level barriers to supporting the process of advance care planning for patients with advanced kidney disease. We identified four overlapping themes: (1) medical care for this population is complex and fragmented across settings and providers and over time; (2) lack of a shared understanding and vision of advance care planning and its relationship with other aspects of care, such as dialysis decision making; (3) unclear locus of responsibility and authority for advance care planning; and (4) lack of active collaboration and communication around advance care planning among different providers caring for the same patients. ConclusionsThe comments of providers who care for patients with advanced kidney disease spotlight both the need for and the challenges to interdisciplinary collaboration around advance care planning for this population. Systematic efforts at a variety of organizational levels will likely be needed to support teamwork around advance care planning among the different providers who care for patients with advanced kidney disease.

show abstract

Section: Discussionsupporting

confidence: 80%

Section: Discussionsupporting

confidence: 74%

Section: Discussionmentioning

confidence: 91%

See 1 more Smart Citation

Provider Perspectives on Advance Care Planning for Patients with Kidney Disease: Whose Job Is It Anyway?

O’Hare

Szarka

McFarland

et al. 2016

CJASN

View full text Add to dashboard Cite

show abstract

“…Many clinicians had biased views about advance directives, and some perceived that patients and family members were reluctant to discuss these care issues. In addition, insufficient knowledge exists among clinicians regarding advance directives and end-of-life or hospice care, and most felt inadequately trained to deliver news, such as a cancer diagnosis or prognosis and recommending end-of-life care options (Badzek et al, 2006;Bradley et al, 2002;Cramer, McCorkle, Cherlin, JohnsonHurzeler, & Bradley, 2003;Duke & Thompson, 2007;Feeg & Elebiary, 2005;Jezewski, Brown, et al, 2005;Jezewski, Meeker, & Robillard, 2005;Lipson, Hausman, Higgins, & Burant, 2004;Morrison, Morrison, & Glickman, 1994;Scherer, Jezewski, Graves, Wu, & Bu, 2006).…”

Section: E401mentioning

confidence: 99%

Knowledge, Attitudes, and Practice Behaviors of Oncology Advanced Practice Nurses Regarding Advanced Care Planning for Patients With Cancer

Zhou¹,

Stoltzfus²,

Houldin³

et al. 2010

Oncology Nursing Forum

127

View full text Add to dashboard Cite

“…Geriausias žinias ir supratimą apie išankstinių direktyvų taikymą turėjo paliatyviosios priežiū-ros ir onkologijos srities slaugytojai [14,15].…”

Section: Rezultatų Aptarimasunclassified

Slaugytojų ir gydytojų požiūris į išankstines gyvenimo valios direktyvas

2017

View full text Add to dashboard Cite

Raktažodžiai: išankstinės direktyvos, gyvenimo valios testamentas, bioetika, gyvenimo pabaigos sprendimai, sveikatos priežiūra, sveikatos profesionalai. SantraukaLietuvos sveikatos priežiūroje išankstinių gyvenimo valios direktyvų samprata ir tuo labiau jų taikymo praktikoje aspektai yra terra incognita. Globaliu mastu paciento gyvenimo valios įgalinimas kaip teisinis ir etinių gyvenimo pabaigos problemų sprendimo instrumentas yra laikomas vienu svarbiausių ateities sveikatos priežiūros iššūkių. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti slaugytojų ir gydytojų požiūrį į išankstines gyvenimo valios direktyvas ir jų taikymą klinikinėje praktikoje. Atlikus anoniminę anketinę apklausą, buvo nustatyta, kad apklausoje dalyvavę respondentai turėjo minimalias žinias apie išankstines gyvenimo valios direktyvas. Didesnė respondentų dauguma išreiškė teigiamą požiūrį į šio dokumento taikymą klinikinėje praktikoje ir pripažino, jų įteisinimas padėtų pasidalinti moralinę atsakomybę tarp sveikatos priežiūros profesionalo ir paciento. Taip pat nustatyta, kad vis daugiau sveikatos priežiūros specialistų pripažįsta, kad gyvenimo pabaigos klausimų svarstymas iš anksto su pacientais yra jiems etiškai priimtinas. Šie rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad pagarba pacientų autonomijai ir orios mirties užtikrinimas yra svarbus mūsų tyrime dalyvavusiems sveikatos priežiūros profesionalams. ĮvadasŽmogaus orumo apsauga ir pagarba asmens autonomijai yra esminis šiuolaikinės demokratinės teisinės visuomenės, taip pat ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principas. . Informuoto sutikimo koncepcija yra pagrįsta paciento gebėjimu suprasti, spręs-ti ir dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Tačiau kaip sveikatos profesionalo ir paciento santykių harmonizavimo instrumentas -informuotas sutikimas gali tapti nebeveiksmingas, pavyzdžiui, sprendžiant gyvenimo pabaigos etines problemas, t.y. kai pacientas nėra sąmoningas, veiksnus suvokti informaciją ar tiesiog nėra gebantis duoti sutikimą [3,4]. Tokiais atvejais sveikatos profesionalai (tiek gydytojai, tiek ir slaugos specialistai) gali susidurti su moraline prieštara -gerbti paciento valią ar užtikrinti paciento gerovę. Būtent tokiais atvejais, kai reikia priimti medicininius sprendimus ir neturime galimybės sužinoti paciento ar jo artimųjų ar įgaliotų asmenų valios dėl paciento gydymo, yra pasitelkiamas kitas instrumentas -išankstinės gyvenimo valios direktyvos (ang. advance directives) [5]. Šis sąlyginai naujas terminas kol kas neturi oficialaus lietuvių kalbos atitikmens, tačiau jo esmė yra ta pati kaip ir informuoto sutikimo, tik sutikimas (arba nesutikimas pvz. gydymo atsisakymas) yra išankstinis ir tampa raštiš-ku dokumentu. Taigi, išankstinės gyvenimo valios direktyvos (IVGD), kartais įvardijamos kaip gyvenimo valios testamentas, yra rašytinis teisinis dokumentas, kuriame yra išreikšta asmens valia dėl būtinosios medicininės priežiūros netaikymo tam tikrais ypatingais atvejais [5]. Kaip numatoma Pasaulio medikų asociacijos rekomendacijose, išankstinėse direktyvose numatomi atvejai ir sąlygo...

show abstract

Oncology Nurses' Knowledge, Attitudes, and Experiences Regarding Advance Directives

Cited by 57 publications

References 22 publications

Provider Perspectives on Advance Care Planning for Patients with Kidney Disease: Whose Job Is It Anyway?

Provider Perspectives on Advance Care Planning for Patients with Kidney Disease: Whose Job Is It Anyway?

Knowledge, Attitudes, and Practice Behaviors of Oncology Advanced Practice Nurses Regarding Advanced Care Planning for Patients With Cancer

Slaugytojų ir gydytojų požiūris į išankstines gyvenimo valios direktyvas

Contact Info

Product

Resources

About