Background Peripheral arterial disease is a stenosis or occlusion of peripheral arteries that results in compromised blood flow and muscle ischemia. The available diagnostic methods are mostly used to measure and visualize blood flow and are not useful in the evaluation of perfusion, especially in diabetic patients, which is now considered to be a research priority by most of the vascular societies around the world as this is still a relatively poorly studied phenomenon. Objective The aim of this review is to explore the clinical significance of muscle tissue oxygenation monitoring in lower-extremity peripheral artery disease diagnosis using the near-infrared spectroscopy method. Methods A systematic search in PubMed, CINAHL, and Cochrane databases was performed to identify clinical near-infrared spectroscopy (NIRS) studies in English and Russian, published until September 2019, involving muscle tissue oxygenation in peripheral arterial disease (PAD). The manuscripts were reviewed by two researchers independently and scored on the quality of the research using MINORS criteria. Results After screening 443 manuscripts, 23 studies ( n = 1580) were included. NIRS-evaluated recovery time seems to be more accurate than ankle-brachial index in diabetic patients to differentiate between moderate and severe claudication. Consistent findings across all the included studies showed that both the oxygenation and deoxygenation rates as well as the recovery times varied from patient to patient and therefore were not suitable for standardization. Conclusions The clinical relevance of routine use of NIRS to diagnose PAD is unproven; therefore, its use is not currently part of standard-of-care for patients with PAD since the absolute values seem to vary significantly, depending on the outside conditions. More data need to be provided on the possible use of NIRS monitoring intraoperatively where the conditions can be more controlled.

Ávadas / tikslasMiego arterijos endarterektomija yra veiksmingas gydymo bûdas, padedantis iðvengti insulto esant didelio laipsnio simptominei miego arterijos stenozei. Ankstyva, tuoj po insulto atlikta endarterektomija sukelia daug komplikacijø, todël dauguma chirurgø siûlo operacijà atidëti 4-6 savaitëms. Taèiau operacijos atidëjimas didina insulto pasikartojimo rizikà. Naujausios literatûros duomenimis, per 30 dienø nuo insulto pradþios atlikta endarterektomija nedidina komplikacijø skaièiaus, taèiau nëra vienodos nuomonës dël tikslaus operacijos laiko. Darbo tikslas -nustatyti operacijos rizikà ligoniams, kurie serga smegenø insultu ir didelio laipsnio vidinës miego arterijos stenoze, atsiþvelgiant á atliekamos endarterektomijos laikà. Ligoniai ir metodaiÁ analizae átraukti duomenys 243 ligoniø (192 vyrø ir 51 moters, amþiaus vidurkis 65,4 metø), kurie sirgo iðeminiu insultu ir jiems buvo operuota simptominë didelio laipsnio miego arterijos stenozë. Iki operacijos visø analizuotø ligoniø neurologinë simptomatika buvo stabili arba gerëjanti. Atsiþvelgdami á laiko trukmae nuo ligos pradþios iki operacijos, ligonius suskirstëme á keturias grupes: I grupae (n = 59) sudarë operuotieji pirmà savaitae, II grupae (n = 61) -antrà savaitae, III grupae (n = 67) treèià ar ketvirtà savaitae, IV grupae (n = 56) -po keturiø savaièiø nuo ligos pradþios. RezultataiPo operacijos komplikacijø buvo 14 (5,6%) ligoniø, pusei ið jø ávyko insultas ir tiek pat ligoniø mirë. Komplikacijø pasireiðkë 5 ir 59 (8,5%) pirmos grupës ligoniø, 4 ið 61 (6,5%) -antros, 1 ið 67 (1,5%) -treèios ir 4 ið 56 (7,2%) -ketvirtos.

Tyrimo tikslas. Įvertinti galvos smegenų insulto ir mirties dažnį po vidinės miego arterijos endarterektomijos bei rizikos veiksnių ir kraujagyslių chirurgo įgūdžių reikšmę šių komplikacijų atsiradimui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje nuo 1995 iki 2006 m. atlikta 790 vidinių miego arterijų endarterektomijų. Išankstinėje duomenų bazėje buvo registruojami visų ligonių rizikos veiksniai, neurologinė būklė, gretutinės ligos, radiologiniai ir angiografi niai duomenys, angiochirurgo patirtis, atliktų endarterektomijų skaičius, mirties bei insulto atvejai. Duomenų analizei naudota vienaveiksnė ir daugiaveiksnė logistinė regresija bei ROC kreivės. Rezultatai. Tarp 790 endarterektomijų, mirčių užregistruota 2,2 proc., insultu susirgo 2,4 proc. ligonių. Operacijos komplikacijų dažniau radosi sergantiesiems cukriniu diabetu palyginus su nesergančiaisiais šia liga (12 proc. palyginti su 3,4 proc. p<0,001) ir sergantiesiems kitos lokalizacijos insultu (10,7 proc. palyginti su 1,4 proc., p<0,02) lyginant su sergančiaisiais lėtine smegenų išemija. Daugiau radosi komplikacijų, kai ligonius operavo kraujagyslių chirurgas, vidutiniškai atliekantis ne daugiau kaip penkias endarterektomijas per metus palyginus su kraujagyslių chirurgu, kuris padarė šešias ir daugiau endarterektomijų per metus (10,0 proc. palyginus su 4,6 proc., p<0,02). CD (ŠS 3,51; 95 proc. PI 1,60–7,66, p=0,002), kitos lokalizacijos insultas (ŠS 4,14; 95 proc. PI 1,57–10,91, p=0,004) ir mažai operacijų padaręs angiochirurgas (ŠS 0,32; 95 proc. PI 0,13–0,78, p=0,013), daugiaveiksnės logistinės regresijos duomenimis, turėjo didžiausią operacijos mirties ir insulto riziką. ROC kreivių analizė parodė, kad šių trijų parametrų bendra prognostinė vertė – 0,72. Išvados. Cukrinis diabetas, kitos lokalizacijos insultas ir mažai operacijų padaręs angiochirurgas turėjo didžiausią nepalankios operacijos baigties prognostinę vertę.

No abstract

Auksė Meškauskienė1,  Egidijus Barkauskas1, Arūnas Grigaitis2,  Kęstutis Laurikėnas1, Artūras Mackevičius11 Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikosNeuroangiochirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: auksemeskauskiene@hotmail.com Įvadas / tikslas Darbo tikslas buvo nustatyti vidinės miego arterijos endarterektomijos indikacijų, technikos ir operacijos rezultatų pokyčius praėjus 10 metų. Ligoniai ir metodai Perspektyvusis tyrimas apėmė 885 vidinės miego arterijos endarterektomijas, atliktas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neuroangiochirurgijos centre. Į analizę įtraukėme duomenis visų 120 ligonių, operuotų pirmaisiais (1992–1995 m.) toje ligoninėje metais ir po 10 metų tiek pat ligonių, operuotų pastaraisiais metais (2006–2007 m. rugpjūtį). Palyginome, kaip per 10 metų pakito ligonių demografiniai duomenys, rizikos veiksniai, operacijos indikacijos, vidinio nuosruvio poreikis, operacijos technika ir rezultatai. Rezultatai Po dešimties metų vidinės miego arterijos endarterektomijų skaičius padidėjo dvigubai. Šių operacijų skaičius labai išaugo nesimptominiams ligoniams (61% vs 20%, p < 0,001). Pastaraisiais metais daugiau operuota ligonių, turinčių didelio laipsnio stenozę (69% vs 56%, p = 0,03), mažiau atlikta eversinių (48% vs 32%, p < 0,02) ir naudojant lopą endarterektomijų (34% vs 23%, p < 0,05), rečiau ligoniai operuoti vidinio nuosruvio sąlygomis (22% vs 33%, p < 0,05) nei prieš 10 metų. Mirčių po operacijos sumažėjo nuo 5,0% iki 0% (p = 0,013), o operacinių insultų skaičius iš esmės nepasikeitė (2,5% vs 3,3%, p > 0,05). Išvados Po dešimties metų vidinės miego arterijos endarterektomijų skaičius išaugo dvigubai, daugiausia ligoniams, kuriems vidinės miego arterijos stenozė nesimptominė. Labai sumažėjo mirčių, o insultų po operacijos nesumažėjo. Pagrindiniai žodžiai: vidinės miego arterijos endarterektomija, indikacijos, operacijos technika, komplikacijos Did the results of carotid endarterectomy change over 10 years? Auksė Meškauskienė1,  Egidijus Barkauskas1, Arūnas Grigaitis2,  Kęstutis Laurikėnas1, Artūras Mackevičius11 Neurovascular Surgery Center of Neurology and Neurosurgery Clinic ofVilnius University, Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Emergency Hospital, Šiltnamių 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: auksemeskauskiene@hotmail.com Background / objective The objective of this study was to evaluate the trends of indications for carotid endarterectomy, surgical technique and outcome rates over 10 years. Patients and methods A prospective study involved 885 carotid endarterectomies performed during 1992–2007. Data on 120 patients operated on in 1992–1995 (48 months) and on 120 patients operated on from January 2006 to August 2007 (20 months) were analysed. These two groups were compared according to the patients’ demographic data, risk factors, indications for operation, use of shunt, the type of carotid endarterectomy, and in-hospital stroke and mortality rate. Results There was a double increase in the number of carotid endarterectomies with a significant increase in operations for asymptomatic patients over ten years (61% vs 20%, p < 0.001). Patients who had underwent carotid endarterectomy were operated on for a more severe carotid stenosis (69% vs 56%, p = 0.03) with uncommon use of carotid shunting (22% vs 33%, p < 0.05). The use of some surgical techniques, such as patching or eversion endarterectomy, significantly decreased (34% vs 23%, p < 0.05; 48% vs 32%, p < 0.02, respectively). The operative mortality rate decreased from 5,0% to 0% (p = 0.013), but the rate of perioperative stroke did not change. Conclusions Over ten years, there was a significant increase in the total number of carotid endarterectomies with the greatest increase for asymptomatic indications. The operative mortality decreased, but the rate of in-hospital stroke did not shift toward a lower rate. Key words: carotid endarterectomy, indications, operative technique, complications