Straipsnyje aprašomas specialiojo lyginamojo tekstyno kompiuterinės ir aprašomosios lyginamosios sakinių ilgio grupių kiekybinės analizės tyrimas, rodantis prancūzų ir lietuvių kalbos publicistinio ir šnekamojo funkcinių stilių sandūros reiškinius, publicistinio stiliaus centre (informacinių ir komentaro žanrų tekstuose) vartojant vieną iš heterogeninių formų – tiesioginę kalbą. Sakinių ilgio grupių kiekybinio pasiskirstymo tyrimas papildo anksčiau atliktus kitų ypatybių (žymėtosios, nežymėtosios leksikos pasiskirstymo ir kt.) tyrimus. Atskirų tekstyno imčių sakinių ilgio grupių pasiskirstymo kiekybinė analizė leidžia nustatyti prancūzų ir lietuvių kalbos publicistinio ir šnekamojo stiliaus vidutinį sakinių ilgį, aptarti stilių sandūros reiškinius, stilių normos kitimo polinkius, šiuolaikinės spaudos kalbos ypatybes ir tendencijas. Dviejų kalbų tekstyno imčių tyrimas rodo dažniausių sakinių ilgio grupių vartojimo skirtumus, priklausančius nuo kalbos pobūdžio ir vidinės funkcinių stilių diferenciacijos.

No abstract

Šiuolaikiniame vertimo moksle vertimas traktuojamas kaip sisteminė tarpkalbinė ir tarpkultūrinė komunikacija, todėl, nagrinėjant kultūrinę reikšmę turinčių realijų vertimą, atsisakoma leksinių vienetų kalbinio deficito, kalbinio ekvivalentiškumo problemos nagrinėjimo, bet stengiamasi nustatyti realijų vertimo strategijas ir sprendimus kūrinio visumos požiūriu. Straipsnyje analizuojamas mikrostruktūrinių teksto vienetų – lietuvių literatūros kultūrinių realijų vertimo į prancūzų kalbą strategijos, nagrinėjami jų vertimo sunkumai ir vyraujančios realijų vertimo tendencijos. Atliekant tyrimą, remiamasi užsienio tyrėjų A. Chestermano, E. E. Davieso, M. Lederer, F. Herbulot, J.-L Cordonniero, P. Sardino, Ch. Nord ir kitų darbais, aptariamas Lietuvos vertėjų, vertimo kritikų požiūris į kultūrinių realijų vertimą. Straipsnyje nagrinėjamos realijos, surinktos iš lietuvių literatūros tekstų (jų apimtis – daugiau kaip 1000 puslapių), kurių vertimai į prancūzų kalbą buvo publikuoti per paskutiniuosius 24 metus, t. y. nuo 1990 metų pradžios iki 2014 metų pabaigos. Visus tekstus vertė frankofonai vertėjai. Beveik ketvirtį amžiaus apimančio vertimų laikotarpio tyrimas leidžia pastebėti šiuolaikinių prancūzų vertėjų požiūrį į lietuvių kultūrines realijas, jų kultūrines konotacijas ir parodo vyraujančias lietuvių literatūros kultūrinių realijų vertimo į prancūzų kalbą tendencijas, lietuvių literatūros vertimo kokybę.

Kalbiniai ir kultūriniai lietuvių meninių tekstų deminutyvų ypatumai ir vertimas į prancūzų kalbą Aurelija LeonavičienėGermanistikos ir romanistikos katedra Vytauto Didžiojo universitetas Donelaičio g. 52 LT-44244 Kaunas, Lietuva El. paštas: a.leonaviciene@hmf.vdu.lt AnotacijaStraipsnyje aprašomi lietuvių meninių tekstų deminutyvai, jų kiekybinis pasiskirstymas, reikšmių įvairovė ir vertimo į prancūzų kalbą strategijos. Intralingvistinę ir kultūrinę reikšmę turintys mikrostruktūriniai tekstų vienetai -deminutyvai, laikomi išskirtiniu stilistiniu lietuvių meninių tekstų požymiu, padedančiu perteikti tekstų lyrizmą, emocionalumą, tarpasmeninius ryšius, emocinę pasaulio pajautą. Tiriamąją medžiagą sudaro lietuvių autorių (R. Granausko, R. Gavelio, A. Landsbergio, J. Kunčino, V. Juknaitės ir kt.) novelės ir jų vertimai į prancūzų kalbą, publikuoti 2003 metų lietuvių novelių vertimų antologijoje "Des âmes dans le brouillard" ir 2000-2012 metais Prancūzijoje išleistuose lietuvių kultūros leidinio "Cahiers Lituaniens" numeriuose. Paskutiniųjų dvylikos metų vertimų į prancūzų kalbą analizės rezultatai leidžia tvirtinti, kad deminutyvų vertimas nėra vien kalbinis veiksmas, bet sociokultūrinio konteksto, ekstralingvistinių ir lingvistinių situacijų determinuota kultūrinė ir kalbinė transpozicija, kurią vertėjai realizuoja taikydami gramatines, semantines ir pragmatines vertimo strategijas. Šių strategijų analizė atskleidžia gimtakalbių prancūzų vertėjų kūrybinius ir kai kuriuos neapdairius sprendimus, o patį vertimą leidžia traktuoti kaip daugiasluoksnį hierarchinį procesą.Raktažodžiai: deminutyvai, reikšmė, ekspresyvioji leksika, vertimo strategija, sociokultūrinis kontekstas, kultūrinė transpozicija ĮvadasKalboje, ypač kiekybiškai dažnesniuose jos reiškiniuose, atsispindi tautos kultūra, pasaulio suvokimas, tikrovės interpretavimas. Pasak vertimo teorijos pradininko E. Nidos, žodžiai, atskirti nuo lokalių kultūros reiškinių, kuriuos jie simbolizuoja, negali

Anotacija. Šiuolaikinėje visuomenėje išaugus vertimų poreikiui, sugriežtėjo reikalavimai vertimų kokybei. Rengiant profesionalius vertėjus, svarbų vaidmenį vaidina vertimų tyrimai, vertimo kritikos darbai, leidžiantys pastebėti konkrečios kalbų poros atskirų stilių, žanrų tekstų vertimo dėsningumus, tam tikrų teksto kalbos ypatybių vertimo polinkius.Šiame straipsnyje nagrinėjami prancūzų kalbos administracinio ir publicistinio stiliaus konektoriai, jų pasiskirstymo dažnis ir vertimo į lietuvių kalbą strategijos. Prancūzų kalbos konektoriai, jų klasifikacijų įvairovė, funkcijos, vertimo galimybės aprašomos remiantis žymių lingvistų (