Atopinis dermatitas (AD) yra lėtinė, banguojančios eigos odos liga, dažniausiai sukelianti stiprų odos niežėjimą ir vientisumo pažeidimą. AD serga 20 proc. kūdikių ir vaikų iki 2 metų, iš kurių maždaug trečdalio simptomai siejami su alergija maistui. AD kartais pasireiškia su pirminiu imunodeficitu, o AD sergančių vaikų odą neretai kolonizuoja Staphylococcus aureus (S. aureus). AD gali būti sunki liga, kurią gali sukelti su IgE susijusios arba nesusijusios bei mišrios imuninės reakcijos. Nuo AD sukėlusio mechanizmo priklauso diagnostinių tyrimų pasirinkimas bei simptomų kontrolei naudojamų vaistų paskyrimas. Esant sunkiai AD formai su dauginės alergijos maistui sindromu ir pirminiu imunodeficitu, gyvenimo kokybę gerina tinkamas kompleksinis gydymas. Darbo tikslas – remiantis mokslinės literatūros šaltinių analize, išnagrinėti ir pristatyti sunkios formos atopinio dermatito atvejį, kuris pasireiškė kūdikiui kartu su dauginės alergijos maistui sindromu bei pirminiu imunodeficitu.

Evanso sindromas (ES) yra reta, gyvybei grėsmę kelianti autoimuninė būklė, kurios tikslus paplitimas pasaulyje nėra žinomas. Šis sindromas manifestuoja pasikartojančiais imuninės trombocitopenijos (ITP) ir autoimuninės hemolizinės anemijos (AIHA) epizodais. Kiek rečiau pacientams pasireiškia imuninė neutropenija. Ši būklė gydoma, skiriant intraveninį imunoglobuliną, sisteminius kortikosteroidus, mononuklearinius antikūnus (rituksimabą) ar kitus, rezervinius, gydymo metodus. ES prognozė priklauso nuo sindromo etiologijos bei atsako į gydymą. Šiame straipsnyje pristatomas ES klinikinis atvejis. Pacientei sindromas pasireiškė dviem ITP epizodais, po kurių trečiąjį kartą pacientė atvyko manifestavus AIHA epizodui. Diagnozuotas ES. Taikytas gydymas intraveniniu imunoglobulinu (IVIG), gliukokortikoidais bei rituksimabu. Pasiekta remisija.

Tyrimo tikslas. Įvertinti įsijautrinimo Europos standartinio rinkinio kontaktiniams alergenams dažnį 2011–2018 m. tarp sergančiųjų lėtiniu dermatitu. Tyrimo metodika. Atliktas retrospektyvusis tyrimas pagal tarptautinį Europos kontaktinės alergijos stebėsenos projekto (ESSCA) tyrimo protokolą. Išanalizuoti 2011–2018 m. Europos standartinio rinkinio kontaktinių alergenų mėginių tyrimo rezultatai pacientams (n=3099), sergantiems lėtiniu dermatitu (ligos trukmė daugiau nei keturios savaitės). Rezultatai. Įsijautrinimas vienam arba daugiau kontaktinių alergenų 2011 m. nustatytas 43,2 proc. (95 proc. PI 39,7–50,1) tiriamųjų, o 2018 m. – 51 proc. (95 proc. PI 49,1–58,9). Išskyrus 2013 m. (95 proc. PI 33,5–43,7), 2014 m. (95 proc. PI 55–67,8), kuomet nustatytas statistiškai reikšmingas kontaktinės alergijos pikas. Tyrimo laikotarpiu nustatyta dažnesnio kontaktinio įsijautrinimo nikeliui tarp moterų nei tarp vyrų tendencija. Įsijautrinimo dažnis nikeliui tarp moterų 2014 m. siekė 33,16 proc. (95 proc. PI 28,5–42,6), atitinkamai tarp – vyrų 7,32 proc. (95 proc. PI 0–11,19). Išvados. Vertinant kontaktinės alergijos pokyčius dinamikoje, įsijautrinimo dažnis 2011–2018 m. reikšmingai nekito. Tyrimo laikotarpiu kontaktinė alergija nustatyta pusei tirtų pacientų sergančių lėtiniu dermatitu. Didžiausia kontaktinio įsijautrinimo tendencija nustatyta 2014 m., kai įsijautrinusios nikeliui moterys sudarė daugiau nei trečdalį tiriamųjų.

Berdono sindromas arba didelės šlapimo pūslės – mažos gaubtinės žarnos – sumažėjusios žarnų peristaltikos sindromas (angl. megacystis microcolon intestinal hypoperistalsis syndrome (MMIHS)) yra labai retas, įgimtas ir gyvybei pavojingas sindromas, kurio tikslus paplitimas nėra žinomas. Šiame straipsnyje pristatomas Berdono sindromo klinikinis atvejis. Šio sindromo metu pasireiškia pasikartojantys dinaminio žarnyno nepraeinamumo simptomai bei šlapimo pūslės tonuso sutrikimai, sukeliantys šlapimo susilaikymą, nesant jokios distalinės obstrukcijos, kliudančios nutekėti šlapimui. Mūsų aprašomam pacientui šis sindromas buvo patvirtintas molekuliniais genetiniais metodais Japonijos Keio universitete, nustačius de novo atsiradusį ACTG2 geno c.769C>T, pArg257Cys heterozigotinį patogeninį variantą. Berdono sindromas gydomas tik simptomiškai – taikoma parenterinė mityba bei didelės šlapimo pūslės kateterizavimas.