Background.There is a great deal of tools for treatment of occipital neuralgia but currently we are lacking a complete consensus among practitioners regarding the optimal approach to this debilitating condition. Occipital nerve block (ONB) is known as one of the management options but there is lack of scientific literature exploring its effectiveness.Materials and methods.The prospective study was undertaken between March 2014 and February 2018 at the State Vilnius University Hospital. Forty-four patients aged from 28 to 84 years (age mean = 56.30 ± 14.71) of which 79.55% were female (n = 35) were diagnosed with occipital neuralgia (ON) and treated with a local anaesthetic and corticosteroids combination injection into the greater or greater plus lesser occipital nerve (n = 29 and n = 15, respectively) and followed up after 6 months. Analysis of the outcomes of those patients was done by comparing the Visual Analog Scale (VAS) and Barrow Neurological Institute Pain Intensity Score (BNIPIS) prior to treatment, 24 hours after the block, and at a follow-up 6 months later. Analgesic medication consumption before and after 6 months was recorded. A comparison of procedure efficacy in lidocaine and bupivacaine groups was made. Evaluation of block potency for acute and chronic pain categories was conducted as well. The success criteria were defined as patient satisfaction with own condition for at least 6 months, not requiring another block in order to stay comfortable.Results.Of 44 patients, 42 (95.45%) who underwent the occipital nerve block procedure showed satisfactory results for at least 6 months. Mean headache VAS scores decreased from 7.23 ± 0.93 (pre-treatment) to 1.95 ± 1.59 (24 hours after, p < 0.0001) and increased to 2.21 ± 1.73 at the follow-up after 6 months, showing no statistically significant difference between post-interventional and six-month VAS scores (p = 0.07). In all patients the necessity of medication to control pain decreased to 16.67% (n = 7) during the the check-up after 6 months. There was no statistically significant difference in the effectiveness of ONB with regard to the local anaesthetic used or the pain group targeted. Similar results were obtained comparing patients who underwent more than one ONB.Conclusions.Occipital nerve block with a local anaesthetic and corticosteroids provides a safe, simple, and effective treatment method for the patient with medically-refractory occipital neuralgia.

Regos nervo pažeidimas siejamas su sunkiu galvos smegenų, veido ar akiduobės sužalojimu, galinčiu sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą. Straipsnio tikslas -apžvelgti literatūrą regos nervo sužalojimų etiologijos, patogenezės, diagnostikos ir gydymo klausimais.Reikšminiai žodžiai: regos nervo sužalojimas, regos nervo avulsija, tiesioginis, netiesioginis regos nervo sužalojimas, trauminė optinė neuropatija, regos nervo dekompresija, kortikosteroidai.Injury of the optic nerve is associated with a serious brain, facial and orbital trauma that may be the cause of irreversible vision loss. The purpose of the article is to review the literature for the ethiological, pathological, diagnostical and treatment aspects of the optic nerve trauma.

Darbo tikslasNustatyti pacientų, sergančių hidrocefalija, pakartotinių operacijų dažnį ir priežastis. Įvertinti šunto revizijos poreikio bei vožtuvo gedimo dažnio priklausomybę nuo hidrocefalijos etiologijos, likvoro priešoperacinio slėgio, implantuoto vožtuvo gamintojo bei drenuoto smegenų skilvelio rago.Ligoniai ir metodaiRetrospektyviai išanalizuoti operacijų protokolai bei epikrizės visų 130 pacientų, kuriems nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Neurochirurgijos skyriuje atlikta 214 ventrikuloperitoneostomijos (VPS) operacijų dėl hidrocefalijos (HC). Rinkti duomenys: HC etiologija, likvoro slėgis prieš operaciją, operacijų skaičius, pakartotinių operacijų priežastys, drenuotas ragas, implantuotas vožtuvas bei nustatytas vožtuvo atsidarymo slėgis. Tarpusavyje lyginant pacientus pagal implantuotus skirtingų gamintojų vožtuvus, HC priežastis ir likvoro slėgį prieš operaciją, ieškota statistiškai patikimų koreliacijų su vožtuvo gedimo ir revizijos poreikio dažniu. Duomenys statistiškai apdoroti SPSS 22.0 programa.RezultataiPasiskirstymas pagal lytį: 49 % vyrų, 51 % moterų. Amžius svyravo nuo 20 iki 83 metų, amžiaus vidurkis 55±15,0 metų. 55 metų amžiaus arba jaunesni buvo 61 (46,9 %) pacientas, vyresni nei 55 metų – 69 (53,1 %) pacientai. Aptariamuoju laikotarpiu atlikta 214 VPS operacijų. Vieną kartą operuoti 84 (64,6 %) pacientai, pakartotinai – 46 (35,4 %) pacientai, kai kurie po keletą kartų. Nustatytos pakartotinės operacijos priežastys – galvinio kateterio užsikimšimas konstatuotas 2,17 % atvejų, vožtuvo gedimas – 30,43 % atvejų, pilvinio kateterio užsikimšimas – 10,87 %, mišrus šunto sistemos blokas – 23,92 %, šunto migracija – 10,87 %, sistemos šalinimas dėl infekcijos – 19,57 %, tiksli priežastis nenustatyta – 2,17 %. Dažniausia pakartotinės operacijos priežastis – vožtuvo gedimas. Tarpusavyje lyginant implantuotų skirtingų gamintojų vožtuvų – „Codman“, „Sophysa“, „Medtronic“ – gedimo dažnį, statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta (p>0,05). Taip pat vožtuvo gedimo dažnis nesiskyrė drenavus priekinį ar užpakalinį ragą (p>0,05). Tačiau 55 metų amžiaus ir jaunesniems pacientams šunto revizijos reikėjo dažniau nei vyresniems (p=0,047). Be to, vožtuvas gedo gerokai dažniau, kai likvoro slėgis prieš operaciją buvo žemas, palyginti su vidutiniu (p=0,035) ir aukštu (p=0,036) likvoro slėgiu prieš operaciją. Nustatyta patikima atvirkštinė koreliacija – likvoro takų stenozės atveju vožtuvas genda daug rečiau nei esant kitoms HC priežastims (p=0,012).IšvadosPakartotinės VPS operacijos prireikė 35,4 % pacientų. Dažniausia pakartotinės operacijos priežastis – vožtuvo gedimas. Pacientų amžius pirmosios operacijos metu, HC etiologija, likvoro slėgis prieš operaciją reikšmingai susiję su vožtuvo gedimo dažniu ir revizijos poreikio dažniu. Vožtuvo gedimo dažnis ir šunto revizijos poreikis nepriklauso nuo implantuoto šunto gamintojo ir drenuoto rago.

Galvos smegenø arterijø aneurizmø maiðo ir kaklo santykio klinikinë reikðmë ISSN 1392-0995, ISSN 1648-9942 (online) LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2007, 5(1), p. [45][46][47][48][49][50][51][52] Ávadas / tikslasSparèiai tobulëjanèios kompiuterinës technologijos, gerëjanti galvos smegenø kraujagysliø diagnostika iðkëlë naujà problemà gydytojams: kaip elgtis su neplyðusia galvos smegenø arterijos aneurizma (GSAA). Jos plyðimo rizikos ávertinimas, prognoziniø veiksniø paieðka sukëlë naujà bangà pasaulinëje neurochirurgijoje ir neuroradiologijoje. Greitai ateis diena, kai kas dvideðimtam pasaulio gyventojui turësime paaiðkinti, koks optimalus jam diagnozuotos galvos smegenø arterijos aneurizmos gydymas. Pagrindinis mûsø tyrimo tikslas -ávertinti aneurizmos maiðo ir kaklo santykio klinikinae reikðmae prognozuojant galimà aneurizmos plyðimà. Ligoniai ir metodaiProspektyviai iðtirti visi 265 pacientai, 2000-2006 metais VðÁ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinës ligoninës Neurochirurgijos ir Reanimacijos skyriuose gydyti nuo galvos smegenø arterijos maiðelinës aneurizmos. 23 pacientams diagnozuota neplyðusi, 242 pacientams -plyðusi aneurizma. Ðioje grupëje 36 pacientams aneurizma plyðo pakartotinai. Pacientai suskirstyti á tris grupes: neplyðusiø (n = 23), plyðusiø pirmà kartà (n = 206) ir plyðusiø pakartotinai (n = 36) aneurizmø. Atlikti visø maiðeliniø aneurizmø maiðo ir kaklo matavimai, ávertinta aneurizmos lokalizacija, paciento amþius, atlikta statistinë analizë. Verpstinës ir gigantinës aneurizmos á tyrimà neátrauktos. RezultataiGalvos smegenø arterijos maiðelinës aneurizmos maiðo ir kaklo santykis (MKS) statistiðkai reikðmingai skyrësi visose trijose pacientø grupëse: neplyðusiø MKS 1,83 ± 0,2 (p < 0,01), plyðusiø pirmà kartà -2,36 ± 0,05 (p < 0,01) ir plyðusiø pakartotinai -3,1 ± 0,08 (p < 0,01). Didëjant MKS, labai daugëjo plyðusiø aneurizmø, kad ir kokia bûtø aneurizmos lokalizacija. Pats aneurizmos maiðo dydis nebuvo toks reikðmingas tirtiems pacientams. Aneurizmos kaklas didesnis greitos kraujotakos arterijose (3,45 ± 0,17 mm), palyginti su lëtos kraujotakos jungianèiosiose arterijose (3,01 ± 0,07 mm; p < 0,05). P a d ë k aStraipsnis parengtas vykdant EUREKA projektà E!3475 AMRA. Dëkojame Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijø fondui, kuris finansavo ðá projektà (sutarties Nr. V-83/2006). SutrumpinimaiAcomAa. communicans anterior, priekinë jungianèioji arterija AcomPa. communicans posterior, uþpakalinë jungianèioji arterija ACMa. cerebri media, vidurinë smegenø arterija ACIa. carotis interna, vidinë miego arterija GSAA -galvos smegenø arterijos aneurizma K -aneurizmos kaklo dydis (mm) M -aneurizmos maiðo maksimalus dydis (mm) MKS -maiðo ir kaklo santykis AnSAH -aneurizmos plyðimo sukelta subarachnoidinë hemoragija LITERATÛRA

Gytis Šustickas, Saulius Širšinaitis, Gunaras TerbetasVilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriusVilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Įvadas / tikslas Straipsnyje aprašomos hidrocefalijos priežastys, raidos stadijos, klinikiniai ir rentgeniniai diagnostikos metodai, gydymo būdai ir rezultatai. Analizuojami aneurizminės subarachnoidinės hemoragijos prognoziniai veiksniai, turintys didžiausią įtaką lėtinės arezorbcinės dekompensuotos hidrocefalijos raidai. Apžvelgiama likvoro cirkuliacijos patologinė anatomija ir patologinė fiziologija. Ligoniai ir metodai Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (VGPUL) Neurochirurgijos skyriuje 2000–2002 metais atliktos 7 (10,6 %) ventrikuloperitoneostomijos (VPS) operacijos nuo lėtinės dekompensuotos hidrocefalijos, kurios priežastis buvo likvoro rezorbcijos sutrikimas plyšus intrakranijinei aneurizmai (IAn) ir po aneurizminės subarachnoidinės hemoragijos (AnSAH). Nė vienam ligoniui nereikėjo jungties operacijos, esant nežinomos kilmės subarachnoidinei hemoragijai (SAH). Iš viso stebėti 66 ligoniai, hospitalizuoti dėl plyšusios IAn ir išgyvenę daugiau kaip 6 mėnesius po aneurizmos klipsavimo operacijos. Rezultatai Laiku atliktas hidrocefalijos gydymas jungties operacija buvo veiksmingas 6 iš 7 ligonių (85,7 %). Išvados Lėtinė arezorbcinė dekompensuota hidrocefalija nustatyta 10,6 % ligonių, operuotų nuo plyšusių IAn, ir turi būti gydoma chirurgiškai, praėjus 1–2 mėnesiams po AnSAH. Būdingiausia aneurizmos lokalizacija, nustačius dekompensuotą arezorbcinę hidrocefaliją, – a. communicans anterior ir a.communicans posterior. Intrakranijinio kraujo kiekis plyšus aneurizmai yra blogas prognozinis veiksnys (vertinta pagal Fisherio skalę). Prasminiai žodžiai: hidrocefalija, intrakranijinė aneurizma, subarachnoidinė hemoragija, insultas, likvoro cirkuliacija, prognoziniai veiksniai. Aresorbtive hydrocephalus after aneurysmal subarachnoid hemorrhage Gytis Šustickas, Saulius Širšinaitis, Gunaras Terbetas Background / objective The origin, terms of hydrocephalus development, methods of treatment and results are reviewed. Methods Sixty-six consecutive patients, operated on for ruptured intracranial aneurysm (IAn) and surviving within 6 months were included into the study. Seven ventriculoperitoneostomies due to aresorbtive hydrocephalus after 66 aneurysmal subarachnoid hemorrhage (AnSAH) cases were performed in the Department of Neurosurgery, Vilnius University Emergency Hospital (2000–2002). The follow up period after AnSAH was 1 year. All cases of aresorbtive hydrocephalus were determined within 2 months after AnSAH. Results Surgical treatment of aresorbtive hydrocephalus was effective in 6 patients out of 7 (85.7%). Conclusions Our results suggest a significant role of predictive signs on initial computer tomography, location of IAn and patient’s age in the development of aresorbtive hydrocephalus. Keywords: hydrocephalus, intracranial aneurysm, subarachnoid hemorrhage, stroke, cerebrospinal fluid, predictive signs.