Gleivinių melanoma yra labai reta melanomos forma, kuri pasireiškia nespecifiniais simptomais, tokiais kaip skausmas ar kraujavimas iš židinių, dažniausiai randamų galvos ir kaklo regione, anorektaliniame regione ir lytinių organų gleivinėje. Gleivinių melanomos diagnostika neretai būna uždelsta, todėl liga diagnozuojama vėlyvesnėse stadijose, o ir jos eiga yra agresyvesnė. Straipsnyje pristatomas sėkmingas metastatinės melanomos burnos gleivinės gydymo atvejis ir pateikiama literatūros apžvalga apie gleivinių melanomos gydymo imunoterapijos metodu rezultatus.

Melanoma - piktybinis odos navikas, kilęs iš melanocitų, melaniną produkuojančių ląstelių. Piktybinės melanomos vystymesi labiausiai žinomi du pagrindiniai RAS/RAF/MEK/ERK (MAPK) ir PI3K/ PTEN/AKT (AKT) signalo perdavimo keliai, kurie nenutrūkstamai aktyvuojami įvykus ląstelių genetiniams pokyčiams. Dėl to sutrinka normali ląstelių proliferacija, diferencijacija, angiogenezė, vystosi melanoma. Siekiant surasti geriausią melanomos gydymo būdą, būtina suprasti melanomos biologiją, signalo perdavimo mechanizmus. Aktyvuojančios BRAF geno mutacijos ir intraląstelinių signalo kelių, reguliuojančių ląstelės augimo, dauginimosi, mirties mechanizmus, atradimas pakeitė melanomos biologijos suvokimą ir atvėrė plačias galimybės ieškoti taikinių terapijos prieš BRAF bei kitus onkogenus. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2012-2014 m. pacientai, sergantys metastazavusia melanoma, buvo gydyti BRAF inhibitoriu vemurafenibu, o nuo 2013 m. vykdyta išplėstinė medikamentų prieinamumo programa: dabrafenibas bei BRAF ir MEK inhibitorių kombinacija (dabrafenibas su trametinibu).

Raktažodžiai: plaučių vėžys, EGFR (angl. Epidermal growth factor receptor) mutuotos adenokarcinomos, taikinių terapija, platinos dupletai, genų inercijos, genų delecijos, nepageidaujami poveikiai, paronichija, papulo-pustulinis bėrimas. SantraukaPlaučių vėžys yra trečia pagal sergamumą ir pirma pagal mirtingumą onkologinė liga pasaulyje. Per pastaruosius dešimtmečius gydant šią ligą atsirado daug naujovių. Klinikiniuose tyrimuose įrody-ta, esant EGFR mutacijai, plaučių adenokarcinomų gydymui skiriant EGFR tirozinkinazės inhibitorius, pasiekiami geresni rezultatai, nei skiriant standartinį gydymą dubletais platinos pagrindu. EGFR (epidermio augimo faktoriaus receptorius) priklauso ErbB šeimai. Transmembraninis baltymas dalyvauja perduodant signalą RAS mitozes aktyvavimo proteinkinaze kelyje (MAPK), ir fosfatidilo inozitolio 3-kinazes (PI3K) kelyje (reguliuoja ląstelės diferenciaciją, proliferaciją, invazyvumą, angiogenezę ir apoptozę). EGFR tirozinkinazės domeno mutacijos (18-21 egzonuose) aktyvuoja baltymą, kuris turi didelę reikšmę paciento prognozei (geresnės prognozės žymuo) ir gydymo predikcijai ( numatomas atsakas, gydant tirozinkinazės inhibitoriais (Erlotinibas/Gefitinibas). Šių preparatų pašaliniai poveikiai priklauso nuo jų veikimo į sveikų audinių EGF receptorius ir dažniausiai pasireiškia odos bėrimais bei sausumu, viduriavimu, paronichija. Klaipėdos universitetinės ligoninės patirtis gydant pacientus, sergančius EGFR mutuota plaučių adenokarcinoma, parodė, kad diagnostika, specifinis gydymas ir svarbiausia pašalinių reakcijų valdymas yra kokybiškas ir atitinka III fazės randomizuotų tyrimų rezultatus. Atsižvelgiant į plaučių vėžio morfologiją, gydymo taktiką ir prognozę, jis skirstomas į smulkių ir nesmulkių ląstelių. Nesmulkių ląstelių plaučių vėžys sudaro 85% visų atvejų. Ši grupė dar skirstoma į keturis histologinius tipus: adenokarcinoma, plokščių ląstelių karcinoma, adenoskvamozinė karcinoma ir didelių ląstelių karcinoma. Įvadas[2] Adenokarcinomos sudaro daugiau kaip pusę visų nesmulkių ląstelių plaučių vėžio atvejų.Įvertinus sergamumo ir mirtingumo plaučių vėžiu problemos aktualumą, per pastaruosius dešimtmečius vyko ir vis dar tebevyksta daugybė klinikinių tyrimų, norint pagerinti šios ligos kontrolę. Ilgą laiką auksiniu standartu buvo laikomas gydymas platinos dupletais. Tačiau rezultatai skiriant šį gydymą ne patys geriausi. Gerėjant molekulinei diagnostikai, nustatyta genetinių mutacijų predikcinė ir prognostinė vertė plaučių adenokarcinomų gydymui [3].EGFR yra grupė transmembraninių baltymų, kurie veikia ląstelės proliferaciją, dalijimąsi, migraciją ir diferencijaciją. 19 egzono trumpojo peties delecija ir taškinė 21 egzono mutacija yra dažniausios EGFR mutacijos [4]. Ženklesnis šių mutacijų dažnis stebimas Azijos populiacijoje nei Europos (33% ir 8%), tarp moterų nei vyrų (59% ir 26%) bei tarp nerūkiusių nei rūkiusių (66% ir 22%) [5]. JAV tarp visų pirminių plaučių adenokarcinomų mutacijos nustatomos 15% atvejų [6].EGFR (Epidermio augimo faktoriaus receptorius). EGFR genas yra 17p11.2 chr...

BIOMEDICINA / BIOMEDICINERaktažodžiai: melanoma, imunoterapija, ipilimumabas, su imuniniu atsaku susijęs nepageidaujamas reiškinys, imuninio atsako sąlygoti kriterijai. SantraukaPiktybinės melanomos paplitimas sparčiai didėja. Atvejų skaičius priklauso nuo šalies geografinės padėties, mėgavimosi saule kultūros, taip pat paveldimumo. Daugelį metų metastazavusios melanomos gydymas buvo paremtas tik mažu efektyvumu pasižyminčių vaistų terapija. T.y. interferonai 2 alfa ir citostatikas dakarbazinas. Prieš keletą metų pradėti klinikiniai tyrimai parodė, kad gali būti ir kita efektyvi imunoterapijos rūšis, nukreipta į CTLA4 (citotoksinis su T limfocitais susietas antigenas 4) receptorius, kuriuos blokuoja medikamentas ipilimumabas. ĮvadasPiktybinės melanomos naujų atvejų skaičius kasmet dramatiškai didėja, svyruoja nuo 3-5/100 tūkst. gyventojų Viduržemio jūros regiono šalyse iki 12-20/100 tūkst. gyventojų šiaurės šalyse per metus (1). Didžiausias piktybinės melanomos dažnis yra Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje iki 37/ 100,000 gyventojų (2). Naujų atvejų skaičius kasmet sparčiai didėja daugelyje Europos šalių taip pat (3).Melanoma -piktybinis odos navikas, kilęs iš melanocitų, melaniną produkuojančių ląstelių. Dažniausiai melanoma išsivysto odoje, bet gali atsirasti ir kituose organuose, kurių ląstelės turi melanino, pvz.: gleivinių epitelyje (anogenitalinėje, orofaringinėje srityse, prienosiniuose ančiuose, akių junginėje, tinklainėje), smegenų dangaluose. Jau šio šimtmečio pradžioje pastebėta, kad piktybinė melanoma yra heterogeninė liga, turinti keletą skirtingų biologinių subtipų: paviršiumi plintanti melanoma, lentigo maligna melanoma, akrolentiginė melanoma, mazginė melanoma ir kiti. Kiekvienas skirtingas melanomos tipas turi skirtingą

Pediatrinė melanoma – tai melanoma, išsivysčiusi iki 20 metų amžiaus. Tai yra retas susirgimas, sudarantis 1 – 4 % visų melanomos diagnozių [1,2]. Diagnozės nustatymas neretai sudėtingas, ypač vaikams prieš lytinę brandą. Tuo metu melanomos klinikinė raiška yra nespecifinė: nepigmentuotas ar nepiktybiškai at­rodantis darinys, kuris dėl pavėluotos ar neteisingos diagnozės nėra pradedamas gydyti laiku ar teisingai [3]. Pristatomas klinikinis atvejis: 10 metų berniu­kui diagnozuota melanoma. Navikas buvo pašalintas chirurginiu būdu. Šiuo metu pacientas stebimas dėl galimo ligos progresavimo.