No abstract

The aim of this study was to estimate and assess the prevalence of problem drug use in Lithuania. Materials and Methods. The capture-recapture method was used to estimate the prevalence of problem drug use. For the study, the data concerning problem drug users were collected from the databases of health care and law enforcement institutions. The target group consisted of permanent users (aged 15–64 years) of heroin and other opioids and/or a combination of drugs. Results. In Lithuania, 431 monitored problem drug users were identifi ed in 2005, 482 in 2006, and 447 in 2007. The male-to-female ratio among the monitored problem drug users was 6:1 in 2006 and 4:1 in 2005 and 2007. The mean age of the monitored problem drug users was 26.8 years in 2005, 27.6 years in 2006, and 28.0 years in 2007. In total, 5699 problem drug users were identified (95% CI, 5552 to 5849) in 2005, 5800 (95% CI, 5652 to 5951) in 2006, and 5458 (95% CI, 5314 to 5605) in 2007. According to the gathered data, the prevalence of problem drug use was 2.3 cases per 1000 Lithuanian population aged 15–64 years in 2005, 2.5 in 2006, and 2.4 in 2007. Conclusions. The study showed one of the lowest prevalence of problem drug use in Lithuania as in Germany, the Netherlands, Greece, and Cyprus. In 2005–2007, problem drug users were mainly young men of employable age in Lithuania.

Raktažodžiai: pradinių klasių mokiniai, fizinis pajė-gumas (FPJ). SantraukaTyrimas vyko 2016 m. rugsėjo-gruodžio mėn. aštuo-niuose Lietuvos pradinio ugdymo ir pradinio ugdymo klases turinčiose bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrime dalyvavo 1-2 klasių mokiniai (n = 780), iš jų 390 mergaičių ir 390 berniukų. Mokiniams per kūno kultūros pamokas buvo atlikti keturi fizinio pajėgumo testai: šuolis į tolį iš vietos dviem kojom (cm); medicininio (kimštinio) 1 kg kamuolio stūmimas nuo krūtinės (m); 3x10 m bėgimas (s); pasilenkimas že-myn (cm). Skirtumai tarp skirtingų lyčių, amžiaus ir fizinio pajėgumo vertinimo nustatyti naudojant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Ryšiai tarp kintamųjų apskaičiuoti remiantis Pirson'o (Pearson) r koreliacijos koeficientu. Rezultatai. 7 m. vaikų šuolio į tolį iš vietos testo rezultatai: 105,2 cm (mergaičių) 118,3 сm (berniukų) (p < 0,05). Medicininio (kimštinio) 1 kg kamuolio stūmimo nuo krūtinės testas: mergaitės -2,73 m, berniukai -3,35 m. (p < 0,05). 8 metų amžiaus berniukų šuolio į tolį testo rezultatas -131,2 cm, o mergaičių -118,4 cm (p < 0,05). Pasilenkimo žemyn testo rezultatai: mergaitės -1,97 cm, o berniukai -2,3 cm (p < 0,05). Išvada. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų fizinis pajėgumas su amžiumi gerėja. Tačiau vikrumo, lankstumo bei kojų raumenų staigioji jėga yra žemo lygio. Įvadas

Tyrimo tikslas – nustatyti kūno kultūros mokytojų fizinio aktyvumo, amžiaus ir kūno masės indekso sąsajas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas Kaišiadorių miesto ir rajono mokyklose, gimnazijose 2013 m. sausio mėnesį. Buvo ištirta 20 kūno kultūros mokytojų, kurių amžius - nuo 30 iki 65 metų. Tiriamieji pildydami tarptautinio fizinio aktyvumo (IPAQ) klausimyno trumpąją formą turėjo užpildyti keturias anketą sudarančias dalis, pagal kurias buvo nustatytas fizinio aktyvumo intensyvumas. Prieš tai tiriamieji turėjo pažymėti savo: lytį, amžių, ūgį ir svorį, kad galima būtų nustatyti kūno masės indeksą. Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: 1 grupė – patiriantys didelį fizinį aktyvumą (AFA), 2 grupė – patiriantys vidutinį fizinį aktyvumą (VFA), 3 grupė – patiriantys mažą fizinį aktyvumą (MFA). Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad miesto (50 %), rajono mokyklose (60 %) dominuoja 51-60 metų kūno kultūros mokytojai. Lyginant miesto ir rajono kūno kultūros mokytojų pasiskirstymą pagal amžių, statistiškai reikšmingi skirtumai nenustatyti (χ2 = 3,09; df = 3; p > 0,05). Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp miesto ir rajono kūno kultūros mokytojų fizinio aktyvumo nenustatyti (χ2 = 0,39; df = 1; p > 0,05). Išvada. Miesto ir rajono mokyklose dominuoja 50 – 60 metų amžiaus kūno kultūros mokytojai. Normalų kūno masės indeksą turi 60 proc. miesto kūno kultūros mokytojų, tačiau 60 proc. rajono kūno kultūros mokytojų turi antsvorį. Fiziškai aktyvesnių kūno kultūros mokytojų kūno masės indeksas yra normalus, tuo tarpu mažesnį fizinį aktyvumą patiriančių kūno kultūros mokytojų kūno masės indeksas padidėjęs.

Raktažodžiai: vaikai, kvėpavimo sistema, funkciniai rodikliai, lytis. SantraukaTyrimo tikslas -įvertinti vaikų kvėpavimo sistemos rodiklių funkcinius ryšius priklausomai nuo lyties. Tyrime dalyvavo vaikai, kurių tėvai buvo supažin-dinti su tyrimo tikslais, buvo paaiškinta atlikimo procedūra ir gautas sutikimas naudotis gautais duomenimis. Šiam tyrimui asmenys buvo atrinkti pagal šiuos kriterijus: amžius 7 -8 metai; vaikai, neturė-ję motorinės raidos sutrikimų; nesergantys infekcinėmis ligomis; galintys normaliai fiziškai judėti ir nevaržyti savo laisvalaikio; popamokinėje veikloje nelankantys sportinių būrelių; neturintys kvėpavi-mo takų ir kvėpavimo procese dalyvaujančių raumenų sutrikimų. Buvo vertinama gyvybinė plaučių talpa pirometru. Maksimalaus iškvėpimo greičio vertinimas atliekamas pneumotachometru. Kvėpa-vimo raumenų jėga nustatoma matuojant maksimalaus įkvėpimo (PImax) ir iškvėpimo (PEmax) slėgį su pneumotonometru. Šio tyrimo metu buvo naudotas maksimalaus kvėpavimo slėgių matuoklis Micro Medical RPM. Nustatyta, kad 39 proc. mergaičių gyvybinės plaučių talpos rodiklis atitinka normą, o likęs 61 proc. pasidalijęs į dvi dalis: 28 proc. mergaičių nustatyta mažesnė už normą riba, o 33 proc. mergaičių didesnė nei norma riba (p<0,05). Berniukų duomenys, įvertinant gyvybinės plaučių talpos rodiklį ir palyginus gautus duomenis su normomis, esantys mažesni už normą, sudaro mažiausią dalį (17 proc. ĮvadasKvėpavimą apibūdina du parametrai: kvėpavimo daž-nis -tai kvėpavimo ciklų per minutę skaičius ir kvėpavimo apimtis -tai kvėpavimo gilumas [1]. Taisyklingai kvėpuo-jant įkvėpimas turėtų būti trumpesnis už iškvėpimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kvėpavimo ritmas yra nepastovus: tai įkvėpimas trumpesnis už iškvėpimą, tai jų trukmė vienoda. Esant fizinei įtampai, jaudinantis kvėpavimas labai padažnėja. Tik palaipsniui nusistovi taisyklingas, lygus kvėpavimas. Dažnai žmogus įdėmiai klausydamasis, atlikdamas daug jėgų reikalaujantį judesį trumpam sulaiko kvėpavimą [1]. E. Andrulis ir kt. išanalizavęs kvėpavimo rodiklių duomenų kaitą vaikui augant, nustatė, kad minutinis kvėpavimo tūris su amžiumi didėja, o santykinis minutinis kvėpavimo tūris -su amžiumi mažėja. Tai rodo, kad vaiko audiniai, palyginti su suaugusio žmogaus, geriau aprūpinami deguonimi. Vaikų kvėpavimas yra negilus, plaučių gyvybinis tūris nedidelis [2]. Jei fizinė veikla trunka ilgiau kaip 15 -20 sek., vaikas pradeda kvėpuoti ne taip giliai, bet gerokai dažniau. Pradinių klasių mokiniams taip pat būdingas negilus kvėpavimas, dažnas ritmas, trumpos pauzės. Augančių berniukų dažnumas, gyvybinis plaučių tūris, minutinis tūris didesnis nei mergaičių [3].Atsižvelgiant į pateiktus teiginius, aiškėja tokių tyrimų svarba.Tyrimo tikslas -įvertinti vaikų kvėpavimo sistemos rodiklių funkcinius ryšius priklausomai nuo lyties. Tyrimo metodaiTyrime dalyvavo vaikai, kurių tėvai buvo supažindin-ti su tyrimo tikslais, buvo paaiškinta atlikimo procedūra ir gautas sutikimas naudotis gautais duomenimis. Šiam tyrimui asmenys buvo atrinkti pagal šiuos kriterijus: amžius 7 -...