No abstract

Raktažodžiai: pradinių klasių mokiniai, fizinis pajė-gumas (FPJ). SantraukaTyrimas vyko 2016 m. rugsėjo-gruodžio mėn. aštuo-niuose Lietuvos pradinio ugdymo ir pradinio ugdymo klases turinčiose bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrime dalyvavo 1-2 klasių mokiniai (n = 780), iš jų 390 mergaičių ir 390 berniukų. Mokiniams per kūno kultūros pamokas buvo atlikti keturi fizinio pajėgumo testai: šuolis į tolį iš vietos dviem kojom (cm); medicininio (kimštinio) 1 kg kamuolio stūmimas nuo krūtinės (m); 3x10 m bėgimas (s); pasilenkimas že-myn (cm). Skirtumai tarp skirtingų lyčių, amžiaus ir fizinio pajėgumo vertinimo nustatyti naudojant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Ryšiai tarp kintamųjų apskaičiuoti remiantis Pirson'o (Pearson) r koreliacijos koeficientu. Rezultatai. 7 m. vaikų šuolio į tolį iš vietos testo rezultatai: 105,2 cm (mergaičių) 118,3 сm (berniukų) (p < 0,05). Medicininio (kimštinio) 1 kg kamuolio stūmimo nuo krūtinės testas: mergaitės -2,73 m, berniukai -3,35 m. (p < 0,05). 8 metų amžiaus berniukų šuolio į tolį testo rezultatas -131,2 cm, o mergaičių -118,4 cm (p < 0,05). Pasilenkimo žemyn testo rezultatai: mergaitės -1,97 cm, o berniukai -2,3 cm (p < 0,05). Išvada. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų fizinis pajėgumas su amžiumi gerėja. Tačiau vikrumo, lankstumo bei kojų raumenų staigioji jėga yra žemo lygio. Įvadas

No abstract

Tyrimo tikslas – nustatyti kūno kultūros mokytojų fizinio aktyvumo, amžiaus ir kūno masės indekso sąsajas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas Kaišiadorių miesto ir rajono mokyklose, gimnazijose 2013 m. sausio mėnesį. Buvo ištirta 20 kūno kultūros mokytojų, kurių amžius - nuo 30 iki 65 metų. Tiriamieji pildydami tarptautinio fizinio aktyvumo (IPAQ) klausimyno trumpąją formą turėjo užpildyti keturias anketą sudarančias dalis, pagal kurias buvo nustatytas fizinio aktyvumo intensyvumas. Prieš tai tiriamieji turėjo pažymėti savo: lytį, amžių, ūgį ir svorį, kad galima būtų nustatyti kūno masės indeksą. Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: 1 grupė – patiriantys didelį fizinį aktyvumą (AFA), 2 grupė – patiriantys vidutinį fizinį aktyvumą (VFA), 3 grupė – patiriantys mažą fizinį aktyvumą (MFA). Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad miesto (50 %), rajono mokyklose (60 %) dominuoja 51-60 metų kūno kultūros mokytojai. Lyginant miesto ir rajono kūno kultūros mokytojų pasiskirstymą pagal amžių, statistiškai reikšmingi skirtumai nenustatyti (χ2 = 3,09; df = 3; p > 0,05). Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp miesto ir rajono kūno kultūros mokytojų fizinio aktyvumo nenustatyti (χ2 = 0,39; df = 1; p > 0,05). Išvada. Miesto ir rajono mokyklose dominuoja 50 – 60 metų amžiaus kūno kultūros mokytojai. Normalų kūno masės indeksą turi 60 proc. miesto kūno kultūros mokytojų, tačiau 60 proc. rajono kūno kultūros mokytojų turi antsvorį. Fiziškai aktyvesnių kūno kultūros mokytojų kūno masės indeksas yra normalus, tuo tarpu mažesnį fizinį aktyvumą patiriančių kūno kultūros mokytojų kūno masės indeksas padidėjęs.