ANOTACIJAStraipsnyje analizuojama aktuali universitetui ir akademinei bendruomenei mokslinė problema: reali universiteto dėstytojų didaktinės veiklos praktika, problemos ir kvalifikacijos tobulinimo poreikiai. Remiantis kokybinio tyrimo duomenimis, atlikta analizė, ieškant atsakymų į pagrindinius probleminius tyrimo klausimus: dėstytojų, einančių pagrindines pareigas, reali didaktinės veiklos praktika, dėstytojų veiklos, vaidmens, studentų mokymosi konceptualizavimas, veiklos problemos, dėstytojų tęstinio mokymosi poreikiai (didaktiniai, dalykiniai, tyrimo, vadybiniai ir kt.). Analizuojamas universiteto administracijos atstovų požiūris į dėstytojų didaktinės veiklos praktiką, pateikiami dėstytojų veiklos problemų sprendimų variantai, numatoma, kokias aukštojo mokslo didaktikos, profesionalumo tobulinimo ir kt. mokslinių tyrimų kryptis būtų galima projektuoti, remiantis šiuo tyrimu. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: universitetas, dėstytojai, didaktinė veikla, reali praktika. ĮvadasŠis kokybinis tyrimas remiasi autorės ir kitų autorių Klaipėdos universitete atliktų tyrimų (Jatkauskienė ir kt., 2012, 2013 (a); 2013 (b)) rezultatais. Pastarieji tapo paskata pradėti detalesnius universiteto dėstytojų veiklos, profesionalumo tobulinimo tyrimus. Be to, akredituojant Andragogikos bakalauro ir magistro studijų programas, ekspertai domėjosi dėstytojų didaktinės veiklos metodais, kvalifikacijos tobulinimu. Ekspertų pokalbyje su studentais išryškėjo kai kurie ne itin teigiami didaktinės dėstytojų veiklos aspektai (programoje dirbančių dėstytojų skirstymas 1 Birutė Jatkauskienė -Klaipėdos universiteto Andragogikos katedros vedėja, socialinių mokslų daktarė, profesorė. Mokslinių interesų sritis: suaugusiųjų švietimo veikėjų profesionalizacijos procesas ir sistema.2 Rūta Marija Andriekienė -socialinių mokslų (edukologija) daktarė, Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto Andragogikos katedros profesorė. Mokslinių interesų sritys: švietimo kokybės valdymas, vadyba, besimokančios organizacijos vadyba, projektų vadyba. 3Kęstutis Trakšelys -socialinių mokslų (edukologija) daktaras, Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto Andragogikos katedros mokslo darbuotojas. Mokslinių interesų sritys: suaugusiųjų švietimas, švietimo sociologija, universitetinė didaktika.

galima reprezentacijos elementų dinamika. Atsakymai į šiuos klausimus gali iš esmės padėti suvokti dėstytojo ir studentų tarpusavio santykius, teigiama linkme keisti susiformavusias neigiamas ar nepalankias komunikacijai nuostatas. Šio tyrimo įžvalgas galima panaudoti dėstytojų veikloje, siekiant suprasti šiuolaikinius studentus, jų vaidmenį, požiūrį į mokymąsi bei teigiamoms studentų nuostatoms į studijas formuoti. PAgrindiniAi žodžiAi: socialinė reprezentacija, reprezentacijos dinamika, struktūra, informacijos šaltinio patikimumas. ĮvadasKodėl šiandien, kalbant apie profesionalizaciją ar švietimą, studijas, yra aktualu analizuoti reprezentacijos konceptą, suvokti jo svarbą? Atsakant į šį klausimą, vertėtų akcentuoti tai, kad mums visiems svarbu žinoti, kuo mes remiamės, palaikydami santykius su mus supančia aplinka, pasauliu. Mus supančiame pasaulyje visada iškyla poreikis kažkuo remtis, vadovautis, kažką įvaldyti, identifikuoti, spręsti vienokias ar kitokias problemas. Štai kodėl mes susikuriame socialines reprezentacijas -sistemą vertybių, idėjų, praktikos, padedančių nustatyti socialinius tarpusavio santykius (Moscovici, 1984, cit. Jodelet, 2003b. Socialinės reprezentacijos mus lydi tuomet, kai įvardijame, apibūdiname, interpretuojame, apibrėžiame įvairius mus supančios realybės objektus (Jodelet, 2006). Tai padeda užimti tam tikrą pozi-1 Birutė Jatkauskienė -Klaipėdos universiteto Andragogikos katedros vedėja, socialinių mokslų daktarė, profesorė. Mokslinių interesų sritis -suaugusiųjų švietimo veikėjų profesionalizacijos procesas ir sistema.

No abstract

AnotacijaŠiame straipsnyje pristatomi tyrimo, skirto dėstytojų veiklos socialinės reprezentacijos struktūrai, jos dinamikai, remiantis informacijos šaltinio patikimumu, rezultatai. Atliekant tyrimą siekta nustatyti, kas sudaro tyrimo dalyvių (Klaipėdos universiteto pirmos pakopos studijų studentų) dėstytojų veiklos socialinės reprezentacijos centrinius ir periferinius elementus, atskleisti, kokią įtaką daro šal-tinių patikimumo kintamasis socialinės reprezentacijos struktūrai, jos dinamikai, atlikus pakartotinę apklausą ir kt. Atsakymai į šiuos klausimus gali padėti suvokti dėstytojo ir studentų tarpusavio santykius, teigiama linkme keisti susiformavusias neigiamas ar nepalankias komunikacijos nuostatas. Šio tyrimo įžvalgas galima panaudoti dėstytojų veikloje, siekiant suprasti šiuolaikinius studentus, jų vaidmenį, požiūrį į mokymąsi, bei formuoti teigiamas studentų nuostatas į dėstytojų veiklą, bendradarbiavimą ir kt. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: dėstytojų veikla, socialinė reprezentacija, centrinis ir periferinis elementai, reprezentacijos dinamika, informacijos šaltinio patikimumas. AbstractThis article presents findings of the study on the structure of social representation of lecturers' activities and their dynamics on the basis of the credibility of a source of information. The study is sought to find out what constitutes central and peripheral elements of social representation of lecturers' activities in view of survey participants (undergraduate programme students of Klaipėda University), whether the said elements change upon reliable and unreliable sources of information, and what determines potential dynamics of elements of the representation. Answers to the above questions will significantly help to understand lecturer-student relationships, to change negative or adverse communication attitudes into positive ones. Insights of this study can be applied in lecturers' activities so as to better understand today's students, a role of lecturers, formation of positive attitudes in students towards lecturers' activities and communication. KEY WORDS: lecturers' activity, social representation, central and peripheral elements, dynamics of the representation, credibility of information. DOI: http://dx.doi.org/10.15181/tbb.v76i1.1515 ĮvadasAtsakant į klausimą, kodėl šiandien aktualu analizuoti reprezentacijos konceptą, suvokti jo svarbą, vertėtų akcentuoti tai, kad mums visiems svarbu žinoti, kuo mes remiamės, puoselėdami santykius su supančia aplinka, pasauliu. Mus supančiame pasaulyje visada iškyla poreikis kažkuo remtis, vadovautis, kažką įvaldyti, identifikuoti, spręsti vienas ar kitas problemas. Todėl susikuriame socia-

Šiame straipsnyje pristatomi tyrimo, skirto visuomenės sveikatos specialistų veiklos socialinės reprezentacijos struktūros, jos dinamikos analizei, remiantis informacijos šaltinio patikimumu, rezultatai. Atliekant tyrimą siekta nustatyti, kas sudaro tyrimo dalyvių (Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto pirmos pakopos studijų programų studentų) visuomenės sveikatos specialistų veiklos socialinės reprezentacijos centrinius ir periferinius elementus, atskleisti, kokią įtaką daro šaltinių patikimumo kintamasis socialinės reprezentacijos struktūrai, jos dinamikai, atlikus pakartotinę apklausą ir kt. Atsakymai į šiuos klausimus gali padėti suvokti dėstytojo, visuomenės sveikatos praktikų ir studentų tarpusavio santykius, teigiama linkme keisti susiformavusias neigiamas ar nepalankias komunikacijos nuostatas. Rezultatai. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad visuomenės sveikatos specialisto veiklos socialinės reprezentacijos turinį, tyrimo dalyvių (Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto pirmos pakopos studijų programų studentų kontrolinės grupės) nuomone, sudaro šie elementai: 1. Epidemiologinė priežiūra; 2. Ligų prevencija; 3. Konsultavimas; 4. Pirmos medicinos pagalbos teikimas; 5. Sveikatos sauga; 6. Sveikatos stiprinimas; 7. Sveikatos ugdymas; 8. Visuomenės sveikatos stebėsena. Nustatyta, kad Sveikatos stiprinimas ir Sveikatos sauga tapo centriniais socialinės reprezentacijos elementais, o Ligų prevencija ir Visuomenės sveikatos stebėsena – periferiniais reprezentacijos elementais. Nustatyti visuomenės sveikatos specialistų veiklos reprezentacijos centrinės ir periferinės sistemų elementai verifikuoti atliekant interviu su eksperimentinių grupių nariais, taikant inversiją. Eksperimentinių grupių nariai pritarė kontrolinės grupės išskirtai socialinės reprezentacijos struktūrai. Po kelių mėnesių atlikus pakartotinę apklausą nustatyta, kad šaltinių patikimumo kintamasis daro įtaką socialinės reprezentacijos struktūrai, jos dinamikai. Todėl Visuomenės sveikatos stebėsena iš periferinio elemento tapo centriniu visuomenės sveikatos specialistų veiklos socialinės reprezentacijos elementu. Stebimi ir kiti socialinės reprezentacijos struktūros pokyčiai, tik jie nebuvo tokie ryškūs. Tai akivaizdžiai byloja, kad galima visuomenės sveikatos specialistų veiklos socialinės reprezentacijos elementų dinamika priklauso nuo patikimo informacijos šaltinio taikymo, naudojant įtikinimo paradigmą. Reprezentacijos dinamika reiškėsi aktyviau tais atvejais, kai tyrimo dalyviams buvo pateikta patikimų šaltinių informacija. Taigi nauja informacija, sustiprinta įtikinimo paradigma, gali pakeisti elemento prasmę, o po kurio laiko gali keistis ir pati visuomenės sveikatos specialistų veiklos reprezentacija. Šio tyrimo įžvalgas galima panaudoti dėstytojų, visuomenės sveikatos praktikų veikloje, siekiant suprasti šiuolaikinius studentus, jų vaidmenį, požiūrį į būsimą profesinę veiklą, komunikaciją ir kt.