ANOTACIJAStraipsnyje analizuojama aktuali universitetui ir akademinei bendruomenei mokslinė problema: reali universiteto dėstytojų didaktinės veiklos praktika, problemos ir kvalifikacijos tobulinimo poreikiai. Remiantis kokybinio tyrimo duomenimis, atlikta analizė, ieškant atsakymų į pagrindinius probleminius tyrimo klausimus: dėstytojų, einančių pagrindines pareigas, reali didaktinės veiklos praktika, dėstytojų veiklos, vaidmens, studentų mokymosi konceptualizavimas, veiklos problemos, dėstytojų tęstinio mokymosi poreikiai (didaktiniai, dalykiniai, tyrimo, vadybiniai ir kt.). Analizuojamas universiteto administracijos atstovų požiūris į dėstytojų didaktinės veiklos praktiką, pateikiami dėstytojų veiklos problemų sprendimų variantai, numatoma, kokias aukštojo mokslo didaktikos, profesionalumo tobulinimo ir kt. mokslinių tyrimų kryptis būtų galima projektuoti, remiantis šiuo tyrimu. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: universitetas, dėstytojai, didaktinė veikla, reali praktika. ĮvadasŠis kokybinis tyrimas remiasi autorės ir kitų autorių Klaipėdos universitete atliktų tyrimų (Jatkauskienė ir kt., 2012, 2013 (a); 2013 (b)) rezultatais. Pastarieji tapo paskata pradėti detalesnius universiteto dėstytojų veiklos, profesionalumo tobulinimo tyrimus. Be to, akredituojant Andragogikos bakalauro ir magistro studijų programas, ekspertai domėjosi dėstytojų didaktinės veiklos metodais, kvalifikacijos tobulinimu. Ekspertų pokalbyje su studentais išryškėjo kai kurie ne itin teigiami didaktinės dėstytojų veiklos aspektai (programoje dirbančių dėstytojų skirstymas 1 Birutė Jatkauskienė -Klaipėdos universiteto Andragogikos katedros vedėja, socialinių mokslų daktarė, profesorė. Mokslinių interesų sritis: suaugusiųjų švietimo veikėjų profesionalizacijos procesas ir sistema.2 Rūta Marija Andriekienė -socialinių mokslų (edukologija) daktarė, Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto Andragogikos katedros profesorė. Mokslinių interesų sritys: švietimo kokybės valdymas, vadyba, besimokančios organizacijos vadyba, projektų vadyba. 3Kęstutis Trakšelys -socialinių mokslų (edukologija) daktaras, Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto Andragogikos katedros mokslo darbuotojas. Mokslinių interesų sritys: suaugusiųjų švietimas, švietimo sociologija, universitetinė didaktika.

AnotacijaPirmoji straipsnio dalis skirta parapijos kunigo andragoginių funkcijų ir jų plėtros galimybių bendruomenės veikloje teorinėms prielaidoms atskleisti. Antroji -empiriniam Abstract The first part of the article is intended to reveal theoretical assumptions for a parish priest's andragogical functions and possibilities for expansion thereof within a community. The second one -empirical research -is intended to present the approach of X community members towards the andragogical functions exercised by the parish priest within the community as well as competencies required for exercising thereof. The article supports andragogical functions exercised by religious denomination leaders -parish priests, possibilities for expansion thereof, in cooperation with

No abstract

AnotacijaStraipsnyje autoriai, taikydami teorinę analizę ir remdamiesi atlikto empirinio tyrimo rezultatais, pristato Klaipėdos universiteto dėstytojų ir studentų požiūrį į išvaizdą. Teorinėje tyrimo dalyje aptariama požiūrio į kūno vaizdą kaita ir ją lemiantys veiksniai. Aptariamos nepasitenkinimo savo kūno išvaizda pasekmės, kurios lemia įvairius fiziologinius ir psichologinius sutrikimus. Pristatomi tyrimo rezultatai. Atliekant tyrimą apklausti 227 respondentai -Klaipėdos universiteto dėstytojai ir studentai. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: išvaizda, kūno vaizdas, dėstytojai ir studentai. AbstractThere are very limitted investigations in Lithuania on appearance matters. Research results reavealed that attitudes towards his/her appearance is one of the leading personal identity factors which influenze psyhosocial developement and this is particular actual for adolescents. Research study done in 1999-2000 perfomed in Lithuanian cities revealed that among factors influenzing appearance matters among adolescents mass media is most important: 60-80 percent of adolescent girls reported that TV or press influenzed their opinion about their appearance problems. The study surveyed 227 respondents. The study was conducted at the University of Klaipeda. In order to find out how much appearance matters we did an investigation with staff and students of our university. The data acquired would be helpful to present collected information for better understanding of the subject.egative control of the weight and more anxiety. KEY WORDS: appearance, body image, teachers and students. DOI: http://dx.doi.org/10.15181/tbb.v67i2.850 ĮvadasVėlyvojo modernizmo visuomenėje, kokia šiuo metu yra ir Lietuva, vis daž-niau tyrinėjama ir akcentuojama asmens įvaizdžio ir kūno išvaizdos problematika, jos įtaka asmens savijautai, karjerai, mokymosi pasiekimams ir t. t. Mokslinėje literatūroje (Jankauskienė, Kardelis, 2002; Crow ir kt., 2008; Pajaujienė ir kt., 2011) nurodoma, kad kūno įvaizdis -tai kūno formų, svorio, apimčių ir kitų su fizine išvaizda susijusių požymių suvokimas arba informacija apie savo fizinį "Aš". E. Wertheim, S. Pakton teigimu, kūno įvaizdis -tai individo požiūris, jausmai ir

This article presents a study, an analysis of teachers’ and students’ attitude toward the concept of a learning environment, elements of the development of it, the accountability for creating a supportive learning environment, by revealing an educational effect of it on student relationships and on outcomes of studies and learning. The research is aimed to answer the main problematic question: how do teachers and students perceive a learning environment, its elements, the creation, accountability for a supportive learning environment, what kind of educational effect may it have? The article consists of an introduction, study design, research results, conclusions, and references. The empirical study shows that teachers and students have quite a clear understanding of the concept of a learning environment, however, both groups under study (teachers and students) construe various learning environments, elements of their creation, accountability of actors for creating and maintaining the environments in a different way. In spite of some differences in attitudes of teachers and students, both groups of respondents acknowledge the fact that a learning environment has an educational effect on interrelationships of students, outcomes of learning and studies. It has to be assumed that observations made in this research can be used in the teaching practice so as to better understand contemporary students, relationships between teachers and students, as well as the formation of students’ positive attitudes toward learning activities and communication.