Kiekvienos organizacijos tikslas – darbuotoją motyvuoti ir skatinti iniciatyvą, užtikrinti geras darbo sąlygas, darbo priemones, gerą psichologinį mikroklimatą, orų atly­ginimą ir kitus veiksnius, kurie sudarys sąlygas jaustis saugiai ir užtikrintai. Pasitenkinimas (nepasitenkinimas) darbu turi tiesioginę įtaką darbuotojų kaitai organizacijoje bei specialistų pasitraukimui iš profesijos. Tyrimo tiks­las – nustatyti visuomenės sveikatos priežiūros specia­listų, dirbančių bendrojo ugdymo įstaigose, pasitenkinimą darbu ir su juo susijusius veiksnius. Atliktas momentinis kiekybinis tyrimas, kurio metu anoniminės anketinės apklausos būdu apklausti bendrojo ugdymo įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai. Remiantis 2022 metų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų registro duomenimis, bendrojo ugdymo įstaigose dirbo 281 visuomenės sveikatos priežiūros specialistas. Tyrime dalyvavo 214 specialistų. Atsako dažnis – 76,2 procento. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 78,5 proc. apklausoje da­lyvavusių sveikatos priežiūros specialistų darbas ugdymo įstaigoje patiko, 3,7 proc. apklaustųjų nurodė, kad darbas jiems nepatinka arba labai nepatinka. Pasitenkinimas darbu buvo reikšmingai susijęs su respondentų amžiumi. 28,5 proc. respondentų nurodė, kad jiems dirbti sunku arba labai sunku, kas penktas teigė, kad jam dirbti visai nesunku arba nesunku. 32,2 proc. apklaustųjų svarstė galimybę išeiti iš darbo. Tokią galimybę svarsčiusių ap­klaustųjų buvo statistiškai reikšmingai daugiau tarp jau­nesnių ir trumpesnį darbo stažą turinčių visuomenės svei­katos specialistų. Daugiausia bendrojo ugdymo įstaigose dirbančių visuomenės sveikatos specialistų buvo nepaten­kinti arba labai nepatenkinti gaunamu atlyginimu (31,8 proc.), karjeros galimybėmis (23,3 proc.), darbo krūviu (16,4 proc.). Daugiausia specialistų buvo patenkinti arba labai patenkinti aprūpinimu darbo priemonėmis, asmens apsaugos priemonėmis (80,8 proc.), galimybėmis kelti profesinę kvalifikaciją (80,4 proc.), santykiais su ugdymo įstaigos bendruomene (79,4 proc.).

Informacijos šaltiniai (internetas, radijas, televizija ir kiti) gali būti naudojami gyventojų mitybos raštingumo didinimui, tačiau jie bus efektyvūs tik tada, kai žurna­luose, straipsniuose, televizijos laidose ir kitose visuo­menės informavimo priemonėse patikimi mitybos eks­pertai pateiks moksliniais tyrimais pagrįstą informaciją. Norint, kad žmonės kritiškai įvertintų juos žiniasklaidos priemonėmis pasiekiančią informaciją bei ją teikiančius asmenis, svarbu išsiaiškinti, ar gyventojams svarbus in­formaciją apie mitybą teikiančio asmens išsilavinimas ir kokiais asmenimis žmonės pasitiki labiausiai. Pasitikėji­mas įvairiais informacijos apie mitybą šaltiniais neretai priklauso nuo įvairių sociodemografinių veiksnių. Žinant, kuriais informaciją apie mitybą teikiančiais specialistais labiausiai pasitiki skirtingų sociodemografininių grupių asmenys, galima planuoti kryptingas mitybos raštingumo didinimo priemones (gyventojams svarbios informacijos apie mitybą teikimui turėtų būti pasitelkiami tie specia­listai, kuriais sociodemografinės grupės asmenys pasitiki labiausiai). Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos gyventojų pasitikėjimą informaciją apie mitybą teikiančiais asme­nimis bei veiksnius, susijusius su šių asmenų pasitikė­jimu. Tyrimo metu apklausti 1007 18-75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai. Paplitimo įverčiams apskaičiuoti 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Siekiant išsiaiškinti, kokie sociodemografiniai veiksniai turi reikšmingos įta­kos Lietuvos gyventojų pasitikėjimui informaciją apie mitybą teikiančiais asmenimis, duomenų analizei buvo panaudoti Mann Whitney ir Kruskal Wallis testai. Nusta­tyta, kad 54,3 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad jiems svarbus arba labai svarbus mitybos klausimais kalbančio asmens išsilavinimas. Aukštąjį išsilavinimą turintiems žmonėms mitybos klausimais kalbančio žmogaus išsi­lavinimas buvo statistiškai reikšmingai labiau svarbus, nei kitą išsilavinimą įgijusiems žmonėms. Daugiau nei 70 proc. respondentų pasitikėjo informaciją apie mitybą teikiančiu šeimos gydytojų, gydytoju dietologu, kitos srities gydytoju, mitybos specialistu. Visuomenės svei­katos specialistu pasitikėjo 51 proc. Lietuvos gyventojų, Šeimos gydytojais ir kitos srities gydytojais buvo labiau linkę pasitikėti kaimo gyventojai, dietologais – moterys, 45 metų ir jaunesni, kaime gyvenantys, išsiskyrę ir vie­niši respondentai, o visuomenės sveikatos specialistais – moterys bei 45 metų ir jaunesni apklaustieji.

COVID-19 pandemijos metu karantinas sutrikdė vaikų ir paauglių mokymosi procesą, pasikeitė dienos ir miego režimas, gyvensena. Padidėjo prie ekranų praleidžia­mas laikas, sumažėjo fizinis aktyvumas. Tyrimo tiks­las – įvertinti Lentvario gimnazistų požiūrį į nuotolinį mokymąsi bei nuotolinio mokymo sąsajas su mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčiais. Atliktas momentinis kieky­binis tyrimas, kurio metu anoniminės anketinės apklau­sos būdu apklausti 216 trijų Lentvario miesto mokyklų I – IV gimnazijos klasių mokiniai, atsako dažnis – 100 procentų. Duomenų statistinė analizė atlikta Microsoft Excel ir OpenEpi programomis. Kintamieji aprašyti ab­soliučiais skaičiais bei procentais, apskaičiuoti 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Pasiskirstymo skirtumams nustatyti buvo panaudotas Pearson chi kvadrato testas. Skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p≤0,05. Daugiau nei pusei mokinių (51,9 proc.) labai patiko (pa­tiko) mokytis nuotoliniu būdu, panaši dalis (53,7 proc.) mokinių teigė, kad labai norėtų arba norėtų ir vėl mokytis nuotoliniu būdu. Kas dešimtas mokinys (11,1 proc.) nurodė, kad mokytis namuose nuotoliniu būdu nepatiko arba labai nepatiko. Kas penktas (20,4 proc.) nenorėjo arba labai nenorėjo ir vėl mokytis nuotoliniu būdu. Daugiau nei pusė mokinių (50,9 proc.) nurodė, kad ka­rantino metu pasikeitė jų mitybos įpročiai. Iš jų daugiau nei 70 proc. teigė, kad karantino metu pradėjo valgyti pusryčius. Daugiau nei pusė mokinių (54,6 proc.) nurodė, kad ka­rantino metu pasikeitė jų fizinis aktyvumas. Iš jų daugiau nei pusė (56,8 proc.) pradėjo mankštintis, daugiau nei ketvirtadalis (27,1 proc.) nustojo mankštintis, kas penktas mokinys (22,9 proc.) pradėjo bėgioti.